Į Barseloną atvykstantys turistai, kaip taisyklė, stebisi, kad šiame regione vienu metu kalba dviem kalbomis, kurios abi turi valstybės statusą. Tai tradicinė ispanų ir katalonų kalba (catala). Tačiau tame nėra nieko keisto, nes Barselona yra Katalonijos autonominio regiono sostinė, todėl du panašūs dialektai Ispanijos karalystės gyventojams pažįstami nuo ankstyvos vaikystės. Ir nors pagal įstatymus ispanų kalba yra laikoma oficialia Ispanijos kalba, katalonai labai pavydi savo tarmės, laikydami ją senesne ir nepelnytai nustumta valstybe į antrą planą.
Truputis istorijos
Katalonų tarme niekas nedrįsta vadinti – ilgą laiką būtent jis buvo oficialioji karalystės kalba, o tik XVI–XVII a., Madridui tapus sostine, dvaru buvo pasirinkta kastiliškoji ispanų kalbos versija. tarmė. Pamažu Barselona, Valensija ir kiti dideli miestai praranda savo buvusią įtaką, o katalonų kalba tampa tik paprastų žmonių vartojamu variantu.
Katalonijos ir Ispanijos santykių istorijoje būta daug sunkių momentų, nes kelis šimtmečius skirtingų struktūrų ir tradicijų regionai buvo sujungti į vieną valstybę, kurios sostinėje ne visada buvo tinkamai suvokiamos. Pavyzdžiui, diktatorius Franco XX amžiaus pirmoje pusėje iš viso uždraudė „regioninius dialektus“, o tai labai įžeidė katalonus.
Matyt, dėl šios priežasties šiandien Katalonijoje visa dokumentacija ir verslo susirašinėjimas vyksta katalonų kalba – taip vietinės tarmės pavadinimas ispanų kalba. Ant jo puošiami visi ženklai, lentelės, iškabos ir vardai – to katalonai pavydi.
Kas yra katalonų kalba
Savo skambesiu Katalonijos kalba primena ispanų, prancūzų, italų žodžių mišinį su būdingu neapolietišku „šurmuliavimu“. Faktas yra tas, kad jo pagrindas yra lotynų kalba, o pati tarmė priklauso Vakarų romanų kalbų grupei. Kartu katala yra ne tarmė, o savarankiška kalba, kuri yra artimesnė prancūzų ir italų kalbų „giminaitė“ nei ispanų ar portugalų. Manoma, kad jis labai panašus į Provanso, kuris buvo paplitęs anksčiau Prancūzijoje, bet tik su ispanišku prisilietimu.
Pažymėtina, kad ispanų ir katalonų kalbos savo raidoje niekada nesusikirto ir, pasak kalbininkų, buvo veikiamos skirtingos įtakos, sugerdamos skirtingų tautų žodžius ir tradicijas.
Kaip žinia, ilgą laiką Katalonija priklausė Prancūzijai, todėl jos kalba panašėjo į prancūzų kalbą, tačiau Madride beveik 7 šimtmečius dominavo maurai, tad kastiliečių tarmė buvo veikiama visiškai kitaip.
Šiandien pjesės statomos katalonų kalba, rašomos knygos, leidžiami laikraščiai ir žurnalai. Tuo pačiu metu daugelis domisi, kaip tai teisinga: katalonų ar katalonų? Rusų kalbos žodynai pateikia vienodą rašybą, tačiau ispanai ir katalonai pirmenybę teikia pirmajai.
Kaip kalbama katalonų kalba Ispanijoje
Nepaisant to, kad Katalonijoje oficialiu lygiu stengiamasi kuo mažiau vartoti ispanų kalbą, kasdieniame lygmenyje, kaip taisyklė, pirmenybė teikiama abiem pašnekovams patogiam bendravimo būdui. Padėtis dar blogesnė su oficialia Madrido kalba atokiuose kaimuose, taip pat Andoroje – nedidelėje nepriklausomoje kunigaikštystėje tarp Prancūzijos ir Ispanijos, kur beveik niekas nekalba ispaniškai. Žinoma, čia gyvenantys žmonės dar turi kažkokį mokykloje įgytą žodyną, tačiau pokalbyje greitai susipainioja ir pereina į katalonų kalbą.
Katalonų kalba taip pat vartojama Valensijoje, Balearų salose ir net Prancūzijoje – Sardinijos saloje.
Ir nors jų tarmės kiek skiriasi, vietiniai, susitikę su kitų kataloniškai kalbančių regionų atstovais, vienas kitą supranta gana pakenčiamai.
Kuo skiriasi katalonų ir ispanų kalbos
Nors katalonų tarimas yra šiek tiek panašus į ispanų kalbą, tai labiau priklauso nuo ilgo sambūvio vienoje valstybėje, o ne dėl bendros kilmės. Žinoma, bėgant metams katalonai perėmė kai kuriuos kastiliečių tarmės bruožus, tačiau skirtumai vis dar labai pastebimi. Jie pasireiškia žodynu, gramatika ir fonetika.
Be to, jei bandysite išsiaiškinti, kuo skiriasi ispanų ir katalonų kalbos, paaiškėja, kad skirtumų yra nemažai.
- Katalonų kalbos žodyno artumas prancūzų kalbai. Daugelį žodžių katalonai taria taip pat, kaip prancūzai. Pavyzdžiui, ispanų kalba „prašau“ yra por favor, prancūzų kalba – s’il vous plaite, o katalonų kalba – si us plau; „Parduoti“ ispaniškai bus vender, o prancūzų ir katalonų kalbomis – vendre.
- Sibilantų gausa. Priebalsių Ж, Ш, З ispanų kalboje visai nėra, tačiau prancūzai ir katalonai juos aktyviai vartoja daugelyje žodžių.
Skirtumų sąrašą galima tęsti, tačiau šie niuansai labiau domina kalbininkus. O į klausimą, kuo katalonų kalba skiriasi nuo ispanų, galima atsakyti daug paprasčiau: esmė ta, kad katalonai ir ispanai jaučiasi esantys skirtingos tautos, turinčios savo bendravimo priemones.
Ar yra katalonų kalbos dialektų
Kaip ir bet kuri kalba, katalonų kalba turi savo dialektus. Jas daugiausia naudoja Ispanijos ir Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantės gyventojai.
Pavyzdžiui, Valensijoje plačiai paplitusi valensiečių kalba, kurią dauguma ekspertų pripažįsta kaip prieveiksmį, giminingą katalonų kalbai.
Balearų salose, Sardinijos saloje, Prancūzijos pietuose vartojamas rytų katalonų dialektas, kituose Ispanijos regionuose labiau paplitęs vakarinis.
Kalbininkai atskyrimo kriterijumi vadina nekirčiuotų balsių O, A, E tarimą. Vakarų katalonų tarmės kalbėtojai juos taria aiškiai – kaip rašo. Tačiau rytų tarmėse šie garsai skamba neaiškiai, dažnai reikšdami E ir I, O ir A kryžminimą.
Pagaliau
Katalonai per šimtmečius nešė meilę ir pagarbą savo kalbai, jos neprarasdami ir išsaugodami palikuonims. Originalia ir senovės katalonų kalba vis dar kalbama Barselonoje, Valensijoje ir kituose miestuose – įvairiose Viduržemio jūros baseino šalyse ja kalba apie 11 mln. Ir kad ir ką besakytų piktadariai, tai visai ne tarmė, o savarankiška kalba, kuria savo eilėraščius rašė net viduramžių trubadūrai.
