Švietimo sistema Suomijoje yra pripažinta tarptautiniu mastu ir jau seniai siejama su kokybe, naujovėmis ir prieinamumu. Valstybės, kurios šiuo metu reformuoja šį sektorių, su dideliu susidomėjimu studijuoja kolegų suomių patirtį ir sėkmingai ją taiko praktikoje. Rusams studijos šioje Skandinavijos šalyje patrauklios ir dėl teritorijų artumo. Pabandykime išsiaiškinti, kaip vyksta ugdymo procesas Suomijoje ir kodėl Suomijos universitetų diplomai taip gerai vertinami pasaulyje.
Suomijos švietimo sistemos organizavimo ypatumai
Dar prieš 30 metų Suomijos švietimo sistema buvo laikoma gana atsilikusi ir nebuvo sektinas pavyzdys. Šiandien jos modelis laikomas vienu efektyviausių pasaulyje ir vertas paveldėjimo.
Retas kuris drįsta kritikuoti šioje valstybėje įgyvendinamus ugdymo principus. Bet koks bandymas surasti trūkumus sulaužomas aukštais įvertinimais. Taigi, pavyzdžiui, pagal PISA (International Program for Student Assessment) duomenimis, Suomija per pastaruosius 10 metų užtikrintai užėmė aukščiausias pozicijas.
Be to, net aršiausi suomių požiūrio į mokymąsi priešininkai atpažįsta pagrindinę jo savybę – atsipalaidavimą (atsipalaidavimą).
Ugdymo procesas paremtas iš Kinijos pasiskolintu principu, tiksliau, kovos menų mene – atsipalaidavusia dėmesio koncentracija.
Kitaip tariant, norėdami būti efektyvūs, turite būti atsipalaidavę. Įtampa – tai stresas, kuris verčia žmogų ne tobulėti, o išgyventi.
Suomijos švietimo modelis grindžiamas šiais principais:
- Lygybė (mokyklos, mokiniai, dalykai, mokytojai, tėvai, visų proceso dalyvių teisės).
- Nemokama bazė.
- Kiekvienam studentui individualiai pritaikyta programa.
- Praktiškumas – į mokyklos programą įtraukiami tik tie dalykai, kurie tikrai praverčia gyvenime.
- Pasitikėkite visais mokymo etapais.
- Savanoriškumas.
- Nepriklausomybė.
Mokymosi procesas yra padalintas į kelis etapus:
- ikimokyklinis;
- Bendrojo lavinimo mokyklos;
- vidurinio ugdymo įstaigos;
- universitetai.
Mokymosi kalbos yra suomių ir švedų. Šiaurinėje valstijos dalyje prie jų gali būti pridėta regioninė tarmė. Kiekvieno etapo tyrimas leis nustatyti suomių požiūrio į mokymosi procesą privalumus ir trūkumus.
Ką vaikai veikia Suomijoje prieš mokyklą
Suomių šeima į darželį gali leisti vaiką nuo 9 mėn. Ugdymo procesas trunka iki 6 metų. Visus sodus galima suskirstyti į tris grupes:
- savivaldybės;
- privatus;
- šeimos tipas.
Ikimokyklinės įstaigos pasirinkimas lieka tėvams. Šis išsilavinimas yra mokamas. Įmokų dydis nustatomas pagal šeimos pajamų lygį. Didžiausia įmoka – 250 eurų, mažiausia – 23 eurai.
Ikimokyklinio ugdymo etapo ypatybės:
- kartais darželiuose neužtenka vietų visiems vaikams. Tokiu atveju valdžia šeimai moka 500 eurų per mėnesį, kad vienas iš suaugusiųjų galėtų likti namuose su vaiku;
- darželiuose grupės nedidelės, kuo jaunesnė grupė, tuo daugiau auklėtojų į ją įsitraukia. Vienam mokytojui vidutiniškai tenka 4 vaikai;
- Pagrindinė mokytojų užduotis šiame etape yra rūpintis vaikais ir padėti tėvams juos auklėti.
Nuo 6 metų vaikai pradedami ruošti mokyklai. Užsiėmimai vyksta darželiuose ar mokyklose. Jas lankyti privalo net tie vaikai, kurie nelankė darželio. Mokėjimas šiame etape nenumatytas.
Vidurinio ugdymo etapas
Mokyklinis ugdymas trunka 9-10 metų ir susideda iš dviejų lygių. Mokslo metų pradžia Suomijoje patenka į rugpjūtį – maždaug nuo 8 iki 16 dienos (visiems nėra vienos dienos). Ugdymo proceso pabaiga patenka į gegužę.
Per metus yra 4 mokinių atostogų laikotarpiai:
- 3-4 dienos rudenį;
- 2 savaites per Kalėdas;
- 1 vasario savaitė;
- 1 savaitė Velykoms.
Moksleiviai mokosi tik pirmoje pamainoje su savaitgaliais šeštadienį ir sekmadienį. Penktadienį Švietimo ministerija mokykloms nustatė trumpą dieną.
Suomijos mokyklos neskirstomos į elitinę ir paprastas – visos turi vienodas technines galimybes ir finansavimą.
Klasifikuoti galima tik pagal nuosavybės formą:
- valstybė;
- privatus;
- privatus-viešas.
Priėmus į ugdymo įstaigą, mokyklos administracijai draudžiama formoje įrašyti duomenis apie tėvų darbovietę ir pareigas.
Mokymasis mokykloje nemokamas. Be to, nemokami mokesčiai už maitinimą, ekskursijas, transportą (jei yra mokyklinis autobusas), kanceliarines prekes, vadovėlius, planšetinius kompiuterius.
Vertinimui naudojama 10 balų skalė. Tuo pačiu metu iki 7 klasės mokiniai už atsakymus ir atliktas užduotis gauna tik žodinę charakteristiką: gerai, patenkinamai, vidutiniškai, puikiai.
Žemesnėse klasėse (nuo 1 iki 3) nepriimta žinių vertinti jokia forma.
Visos mokyklos turi elektroninę Willa sistemą. Turėdami individualią prieigą prie jo, tėvai gali stebėti savo vaikų pažangą.
Šiame virtualiame dienyne rodomi visi mokinių gauti taškai, pažymima jų pažanga, įrašomi praleidimai, psichologo, gydytojo, mokytojų komentarai. Apskritai vertinimas čia yra grynai formalus ir naudojamas tik mokiniui motyvuoti. Nei mokyklos reitingas, nei kiti vertinimo rodikliai įtakos neturi.
Pradinė mokykla pradedama mokytis nuo 7 metų. Pirmus dvejus metus vaikai mokosi tik 4 dalykų:
- skaitymas;
- matematika;
- Gimtoji kalba;
- gamtos istorija.
Visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje pas tą patį mokytoją. Kūno kultūra yra atskiras dalykas. Ypatingas dėmesys skiriamas mokinių kūrybinio potencialo ugdymui. Kiekvienais metais mokomųjų dalykų daugėja, o 6 klasėje vaikai jau turi pagrindinių žinių iš visų bendrųjų dalykų.
Perėjimas į 7 klasę žymi vidurinės mokyklos pradžią. Dalykus čia jau dėsto skirtingi mokytojai. Procesas trunka 3 metus, studentai savo nuožiūra gali papildyti pagrindinius dalykus.
Ugdymas gimnazijose
Gimnazija – alternatyva vidurinei mokyklai. Mokinys gali pasirinkti mokymo įstaigą savarankiškai. Šiuo metu Suomijoje yra 441 gimnazija, bendras mokinių skaičius jose – 130 tūkst.
Šio lygio mokymai taip pat nemokami. Valstybė apmoka viską – nuo kelionių ir maitinimo iki edukacinės medžiagos.
Vienintelis dalykas, kuriam studentai turėtų būti pasirengę, yra didelis darbo krūvis ir rimtos studijos, nes gimnazija yra savotiškas pasiruošimas stoti į universitetą. Baigus šį mokymo etapą, reikia išlaikyti baigiamuosius egzaminus.
Vidurinės profesinės mokyklos
Švietimo sistemos skyrius vyresniųjų klasių mokiniams numatė dar vieną alternatyvų ugdymo variantą – vidurines profesines mokyklas. Šalyje jų yra 334, bendras studentų skaičius juose – 160 tūkst.
Atranka į tokio tipo ugdymo įstaigas vykdoma pagal vidutinį mokyklos balą. Jų absolventai įgyja specialų tam tikros profesijos išsilavinimą. Mokymų trukmė – 3 metai. Profesiją galite įgyti beveik bet kurioje pramonės šakoje: žemės ūkyje, sporte, mene. Baigę studijas galite kreiptis dėl priėmimo į universitetą. Išlaikę baigiamuosius egzaminus studentai gali rinktis bet kurį šalies universitetą.
Įgyti aukštąjį išsilavinimą
Šalies aukštosios mokyklos skirstomos į du tipus:
- universitetai;
- politechnikos institutai.
Specialybės įgijimo procesas aukštojoje mokykloje yra kokybiškas, šiuolaikiškas, suteikiantis studentams pasitikėjimo savo būsimos profesijos aktualumu.
Universitetuose gali įgyti visų ūkio, socialinės sferos ir vadybos šakų išsilavinimo diplomą.
Pažymėtina, kad kiekvieno universiteto dėmesys yra kiek įmanoma artimesnis regiono, kuriame jis yra, poreikiams.
Vienas paklausiausių – jūrinis išsilavinimas, leidžiantis susirasti prestižinį, gerai apmokamą darbą.
Politechnikos institutai suteikia žinių visose taikomųjų mokslų srityse. Nuo universitetų jie skiriasi daugybe praktinių užsiėmimų, pradedant nuo pirmųjų studijų metų.
Suomijos universitetuose galite gauti šiuos mokslo laipsnius:
- bakalauro laipsnis – suteikiamas po 3-4 metų studijų bet kuriame šalies universitete. Kai kuriose katedrose reikia rašyti baigiamąjį darbą, daugeliu atvejų reikės nuodugniai išstudijuoti kelis dalykus;
- Meistras – reikia dar 2 metų studijų. „Politechnikumą“ baigę asmenys pagal įgytą specialybę privalo dirbti trejus metus;
- Mokslų daktaras – laipsniui įgyti reikia 4 studijų metų ir rašyti mokslinį darbą bei apginti disertaciją.
Įpusėjus studijoms studentai įgyja analogų kitose Europos šalyse neturintį licenciato laipsnį.
Dėstymas universitetuose vyksta švedų ir suomių kalbomis. Užsieniečiams siūlomos atskiros programos anglų kalba. 2021 metais nemokamai įgyti aukštąjį išsilavinimą gali ir kitų šalių gyventojai, ir studentai. Mokymasis pagal programas anglų kalba nuo 2021 m.
Informacija apie priėmimo sąlygas pateikiama kiekvieno atskiro instituto ir universiteto oficialioje svetainėje. Dokumentų priėmimas daugiausia vyksta nuo žiemos pradžios iki kovo pabaigos. Privalomas reikalavimas – išlaikyti anglų kalbos egzaminą.
Į vienus universitetus stojantieji priimami pagal stojamuosius egzaminus, į kitus – gana įprastu pokalbiu ir vidutiniu baigimo balu. Jei procesas bus sėkmingas, kandidatas gaus kvietimą iš mokymo įstaigos. Šio dokumento jums reikės norint kreiptis dėl studento vizos Suomijos konsulate.
Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymas
Pagrindinis Suomijos švietimo principas gali būti suformuluotas taip: „Mokykla kiekvienam“. Inkliuzinis ugdymas, kurį visi vaikai gali gauti vienodai ir nemokamai – tokių postulatų laikosi šalies valdžia. Tuo remdamasi valstybė suteikia teisę kiekvienam šalies piliečiui mokytis bet kokio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ir fizinių savybių.
Specialiųjų poreikių vaikai gauna viską, ko reikia sėkmingam ugdymo procesui:
- mobilumo įranga;
- Asmeninis asistentas;
- gestų kalbos vertėjas ir kt.
Mokymo metodika suteikia individualų požiūrį į kiekvieno mokinio mokymą. Sulaukę penkerių metų, visiems vaikams atliekama psichologinė ir pedagoginė ekspertizė, kuri leidžia nustatyti, kokios adaptacijos pagalbos jiems reikės mokykloje – bendrosios, intensyvios ar specialiosios.
Ar galima tikėtis stipendijos ar dotacijos
Beveik visi Suomijos universitetai skiria stipendijas tiems, kurie studijuoja už atlygį. Dažniausiai užtenka visiškai ar iš dalies padengti studijų kainą, o kartais ir apmokėti bendrabučio bei transporto išlaidas.
Pavyzdžiui, Lahti universitetas siūlo savo studentams 50% pirmųjų metų studijų mokesčių stipendiją. Sėkmingai baigusieji pirmuosius studijų metus turi galimybę pratęsti įmokas visam studijų laikui.
O Tamperės universitete stipendijos ir stipendijos skiriamos tik puikiai besimokantiems studentams. Jiems numatomas šimtaprocentinis studijų išlaidų padengimas ir 7000 eurų suma per metus būsto apmokėjimui.
Norėdami gauti pagalbą iš universiteto, turite atitikti vieną iš šių reikalavimų:
- demonstruoti puikius akademinius rezultatus;
- turėti rengiamą mokslinį projektą;
- reikalinga universiteto parama dėl materialinių ar kitų priežasčių.
Kartais akademija ar universitetas skiria išmokas atskiriems studentams už ypatingą indėlį į universiteto gyvenimą.
Darbo paieškos perspektyvos
Dauguma universitetų teikia pagalbą absolventams įsidarbinimo procese. Norėdami tai padaryti, kiekvienoje mokymo įstaigoje yra specialūs centrai, kuriuose galite lankyti papildomus kursus, įsisavinti interviu įgūdžius ir gauti informacijos apie laisvas darbo vietas.
Tie, kurių praktika ir praktika vyko didelėje įmonėje, turi daug galimybių sėkmingai susirasti darbą. Gerai įrodę, galite gauti kvietimą tolimesniam bendradarbiavimui.
Suomijos darbdaviai noriai priima absolventus, kalbančius rusiškai. Tačiau reikia turėti omenyje, kad norint užimti prestižines pareigas vien anglų kalbos žinių nepakaks – teks išmokti bent suomių ar švedų kalbos.
Suomijoje aktyviai plėtojama tokia kryptis kaip suaugusių studentų, norinčių kelti savo kvalifikaciją arba, galbūt, ateityje emigruoti į šią šalį, švietimas. Jei baigus studijas yra darbas, pratęsti leidimą gyventi nebus problemų.
Vasaros treniruotės
Vasaros mokyklos studentams ir tiems, kurie dar tik ruošiasi ja tapti, yra puiki galimybė realiomis sąlygomis sužinoti, kokia yra Suomijos švietimo sistema. Beveik kiekvienas šalies universitetas siūlo užsienio universitetų ir mokyklų studentams vasaros intensyvius įvairių sričių kursus. Norintiems gali būti įdomios šios programos:
- Vasaros mokykla Jyväskylä universitete – kviečia studentus iš universitetų partnerių (Sankt Peterburgo valstybinio universiteto, Rusijos valstybinio pedagoginio universiteto, Jaroslavlio valstybinio universiteto ir kitų). Kryptys: kultūra, psichologija, sveikata ir sportas;
- Mokykla Rytų Suomijos universitete – filosofijos, fakultetų, miškininkystės, sveikatos apsaugos, gamtos mokslų katedrų studentams;
- Lahti vasaros stovykla – kasmet organizuojama visiems, kuriems rūpi aplinkosaugos problemos.
Kalbų žinių galima įgyti kalbų mokyklose, kurios taip pat veikia beveik visuose universitetuose. Helsinkio universiteto kursai yra labai populiarūs. Penkiasdešimt dvi pamokos jums kainuos apie 180 €. Kursų trukmė priklauso nuo pasirinktos programos. Paspartintas kelias gali būti baigtas per 2 savaites. Jei turite laiko, galite čia pasilikti 1 metus.
Rezultatai
Suomijos požiūris į mokymosi procesą šiandien yra sektinas pavyzdys, kurį bando įgyvendinti daugelis pasaulio švietimo sistemų. Čia jie vadovaujasi lygiateisiškumo ir švietimo prieinamumo principu, demonstruodami individualų požiūrį į kiekvieną mokinį. Mokamas tik ikimokyklinio ugdymo lygis. Netgi aukštąjį išsilavinimą čia galima įgyti nemokamai, jei pasirinksite programas švedų ar suomių kalbomis.
