Daugelį metų Vokietija buvo viena saugiausių Europos šalių. Lankytojai nenustojo žavėtis išmatuotu vokiečių gyvenimo ritmu, kurie gatvėse nejautė absoliučiai jokio pavojaus. Tačiau dabar viskas pasikeitė: nuo 2021-ųjų vokiečiai pastebėjo gerokai pablogėjusią nusikalstamumo situaciją šalyje. Daugelis tai sieja su pabėgėlių antplūdžiu. Tačiau, remiantis oficialia statistika, nusikalstamumas Vokietijoje apskritai sumažėjo 2021 m. Bet ar taip? Išsiaiškinkime eilės tvarka.
Dažniausi nusikaltimai
Vokietija, kaip daugelio milijonų šalis, labai skiriasi savo teritorijoje įvykdytų nusikaltimų pobūdžiu. Deja, šiuo metu statistika yra tik 2021 m., tačiau ji aiškiai parodo nusikaltimų struktūrą. Taigi, tarp dažniausiai pasitaikančių nusikalstamų veikų yra:
- smurtiniai nusikaltimai - užregistruota 573 tūkst. atvejų, iš jų 140 tūkst. pavojingų ir sunkių kūno sužalojimų;
- nusikaltimai nuosavybei – iš viso užfiksuota 2,37 mln. atvejų, todėl vagystės ir plėšimai tapo viena rimčiausių problemų;
- seksualinio pobūdžio nusikaltimai - užregistruota 47 tūkst. incidentų, tačiau skaičiai dėl didelio neregistruotų atvejų skaičiaus gali būti neobjektyvūs;
- žmogžudystės – Vokietijoje jos retos: 2021 metais užfiksuotas tik 761 atvejis, o aukomis tapo tik 373 žmonės (baigta žmogžudystė);
- politiškai motyvuotų nusikaltimų – 23 tūkst. atvejų, iš kurių didžioji dalis yra draudžiamų simbolių naudojimas.
Vagystė Vokietijoje
Nusikaltimai nuosavybei, ypač vagystės ir plėšimai, sudarė 37 % visų 2021 m. įvykdytų nusikaltimų, todėl šie nusikaltimai buvo didžiausia vokiečių problema. Dažniausi vagysčių atvejai yra šie:
- vagysčių iš parduotuvių - užfiksuota 378 tūkst.
- dviračių vagystės - 332 tūkst.
- transporto priemonių vagystės – 313 tūkst. atvejų, tarp kurių 36 tūkst. pasitaikė automobiliai;
- vagystės ir vagystės – 151 tūkst. atvejų;
- plėšimų ir plėšimų – 43 tūkst. atvejų, tarp kurių tik 2,5 tūkst. – kišenvagiai ir plėšimai degalinėse.
Šie rodikliai rodo stabilų augimą nuo 2021 m. Vagystės nėra aplaidumo nusikaltimas, todėl šių rodiklių kilimas vokiečiams kelia nerimą.
Šiandien centrinė žiniasklaida skelbia patarimus, kaip netapti plėšikų auka, traukinių garsiakalbiai perspėja keleivius apie vagonuose važiuojančius kišenvagius, o per televiziją kalba apie naujas gatvės sukčių schemas ir naujas plėšimų rūšis. Visa tai vokiečiams – stebuklas, tačiau žmonės iš posovietinių šalių tuo itin nesistebi.
Vagystės ir plėšimai gatvėse tapo rimta Vokietijos visuomenės problema. Dažniausiai nusikaltėliai veikia viešuose renginiuose, prekybos centruose ir parduotuvėse, viešajame transporte.
Jų nuostoliai kasmet viršija 50 milijonų eurų. Tuo pačiu metu aptikimo rodiklis palieka daug norimų rezultatų: priklausomai nuo vagystės formos, jis yra 6–25%.
Pirma, tai lemia pačių vokiečių neatsargus elgesys, antra, kelių šalių teritorijoje veikiančių nusikaltėlių išradingumas ir gudrumas.
Vykdydama nusikalstamumo prevenciją Vokietijoje, policija nenustoja informuoti miestiečius ir pasakoti apie apsisaugojimo nuo vagysčių ir plėšimų būdus, atsargumo priemones ir apsaugą nuo kišenvagių, įsilaužėlių, automobilių plėšikų, dviejų žmonių pagrobėjų „darbo“ būdus. ratinių transporto priemonių ir kitų nusikaltėlių, kurių aukomis gresia tapti vokiečiais.
Pavyzdžiui, dažniausiai gatvės plėšikų naudojami triukai:
- „Antanztrick“ (Antanztrick) – vagystės iš gatvės viešuose renginiuose, kurių metu auka blaškoma šokinėjančiais judesiais ir draugišku fiziniu plėšiko kontaktu (pavyzdžiui, apsikabinimais), kurio metu vagystė įvyksta.
- Der Rempel-Trick – vyrą minioje persekioja keli nusikaltėliai. Vienu metu vienas iš jų suklumpa arba pritūpia, taip sustabdydamas auką. Sumaištyje nukentėjusysis pameta piniginę ar mobilųjį telefoną.
- Triukas „miesto žemėlapis“ (Der Stadtplan-Trick) – nepažįstamasis prieina prie aukos su miesto žemėlapiu ir prašo nurodyti konkrečią kryptį ar vietą. Kol auka blaškosi, ji gali pamesti krepšio ir kišenių turinį ir net patį krepšį.
- „Ubagų triukas“ (Der Bettel-Trick) – nelydima vaikų minia apsupa auką ir pradeda elgetauti. Kol sutrikęs žmogus bando „atsikratyti“ elgetų, vienas iš vaikų išnaudoja momentą ir pavogia piniginę.
- „Teršėjo triukas“ (Beschmutzer-Trick) – aukai apsilankius bankomate, neva atsitiktinis praeivis netyčia auką ištepa dešrainio kečupu, apipila limonadu ar kitu nešvariu skysčiu. Kol nukentėjusiajam padedama atsikratyti dėmių, iš bankomato paimti pinigai dingsta.
Iš viso to galima padaryti pirmąją tarpinę išvadą: plėšikų išradingumas neturi ribų, o bet koks jų veiksmas pirmiausia nukreiptas į aukos dėmesio nukreipimą, todėl neleiskite užliūliuoti savo budrumo – būkite visada budrūs. Be to, Vokietijos miestai dabar toli gražu nėra tokie saugūs kaip anksčiau.
Pavojingiausi Vokietijos miestai
Remiantis statistiniais skaičiavimais, nedidelis Tryro miestelis, esantis netoli sienos su Liuksemburgu, yra pavojingiausia gyvenvietė Vokietijoje. Būtent čia 100 tūkstančių gyventojų tenka didžiausias nusikaltimų skaičius. Panašius rodiklius rodo tokios „kriminalinės zonos“ kaip Berchtesgadenas ir Rosenheimas – čia valdžia fiksuoja daugiau nei 100 tūkstančių nusikaltimų 100 tūkstančių gyventojų.
Objektyviai tokį nusikalstamumo lygį lemia neteisėtas užsienio piliečių atvykimas ir buvimas Vokietijos teritorijoje. Pavyzdžiui, Tryre yra pabėgėlių priėmimo centras, o Rozenheimas ir Berchtesgadenas yra vadinamajame Balkanų maršrute, kuriuo aktyviai naudojasi pabėgėliai.
Jei neatsižvelgsite į migracijos įstatymų pažeidimus, šios vietovės net nepateks į pavojingiausių gyvenviečių 30-uką, o Berlynas bus kriminogeniškiausias.
Berlynas
Vokietijos sostinė iš tiesų yra pavojingiausias jos miestas. Dažniausi nusikaltimai Berlyne yra plėšimai gatvėje, rankinių ir rankinio bagažo vagystės, kišenvagystės ir vagystės keliuose, prekių sugadinimas ir vagystės iš vitrinų. Prostitucija, azartiniai lošimai ir prekyba narkotikais čia nėra neįprasta.
Vietos statistikų teigimu, Berlyne kasmet užregistruojama apie 15 tūkst. žmonių (2021 m. – 14,5 tūkst.), todėl jis yra tikra „nusikaltimų sostinė“, kaip šis miestas jau keletą metų vadinamas spaudoje. Apskritai tik oficialiai 2021 metais sostinėje užfiksuota daugiau nei pusė milijono nusikaltimų.
Taip yra dėl sostinėje veikiančių pusantros tuzino nusikalstamų klanų. Per pastaruosius 20 metų organizuotas nusikalstamumas ištiesė savo čiuptuvus kaip milžiniškas aštuonkojis visame mieste. Policija deda daug pastangų, kad Berlynas būtų saugus – padidina patruliavimą gatvėse ir plečia vaizdo kamerų tinklą viešajai tvarkai stebėti, tačiau jos ištekliai riboti. Ir nors statistika rodo teigiamą tendenciją ir nusikalstamumo situacijos gerėjimą, piliečiai nesijaučia saugūs.
2021 metais netgi buvo paskelbtas vadinamasis kriminalitätsbelasteter оrte – anksčiau įslaptintas Berlyno policijos pavojingiausių vietų sąrašas, pagal kurį pavojingiausios Berlyno sritys yra:
- Aleksandro aikštė;
- Leopoldplatz;
- Kleiner Tiergarten;
- Schöneberg-Nord, Nollendorfplatz, "Regenbogen-Kiez" (Schöneberg-Nord, Nollendorfplatz, "Regenbogen-Kiez");
- Görlitzerio parkas;
- Varšuvos tiltas (Warschauer Brücke);
- Kottbusser Tor;
- Hermannstrasse, Hermannplatz, Rygos gatvė (Hermannstraße, Hermannplatz, Rigaer Straße).
Palyginti su ankstesniais metais, pavojingų vietų skaičius gerokai sumažėjo, nes anksčiau kriminalitätsbelasteter оrte apėmė apie 20 vietų. Ir vis dėlto, šiose vietovėse prasidėjus tamsai, vietos gyventojai stengiasi nesirodyti.
Kiti „pavojingi“ miestai
Sostinė, beje, nėra vienintelis nusikalstamumo centras Vokietijoje. Be Berlyno, į pavojingiausių dešimtuką taip pat yra:
- Frankfurtas prie Maino. Heseno didmiestyje pernai jie suskaičiavo apie 14,9 tūkstančio žmonių, tai yra net daugiau nei sostinėje. Nusikalstamumas čia klesti dėl to, kad miestas yra pagrindinis turizmo ir verslo centras.
- Hanoveris. Nors Hanoveryje nusikalstamumo lygis prilygsta sostinei, čia nusikaltimų padaroma kelis kartus mažiau – 2021 metais tik 114 tūkst. Hanoveryje vyrauja plėšikavimas, smurtiniai nusikaltimai ir vagystės.
- Drezdenas. Drezdenas su savo 14,3 tūkst. žmonių tapo vienu iš nacionalinių antilyderių. Dažniausiai mieste įvykdomi smurtiniai nusikaltimai ir vagystės, taip pat su prekyba narkotikais susiję nusikaltimai.
- Leipcigas. Leipcige 100 tūkstančių gyventojų tenka 13,9 tūkst. Užregistruotų nusikaltimų skaičius gana didelis – užregistruota apie 106 tūkst.. Tačiau nepaisant to, kad bendras nusikalstamumo lygis mažėja, seksualinių nusikaltimų, tarp jų ir išžaginimo, skaičius auga.
- Galle. 100 tūkstančių gyventojų tenka 12,7 tūkstančio nusikaltimų – didžiulis rodiklis miestui, kuriame gyvena 240 tūkst. Dažniausi nusikaltimai yra smurtas šeimoje, dviračių vagystės ir namų vagystės.
Kur yra saugiausia vieta Vokietijoje? Miunchenas šį statusą gavo 2021 m. Pernai nusikalstamumo lygis mieste siekė tik 6,6 tūkstančio žmonių, tai yra 1,5 karto mažiau nei tame pačiame Drezdene ar Hanoveryje.
Be to, nusikaltimų skaičius Bavarijos sostinėje per pastaruosius metus sumažėjo 15,4 proc., o tai yra vienas reikšmingiausių pasiekimų nacionaliniu mastu.
Nusikaltimų statistika: skaičiai ir visuomenės nuotaikos
Policijos duomenys smarkiai prieštarauja visuomenės požiūriui. Policijos statistikos duomenimis, 2021 metais Vokietijoje įvykdytų nusikaltimų skaičius pradėjo smarkiai mažėti. Iš viso policija užfiksavo 5,76 mln. incidentų ir 6,37 mln. nusikaltimų, įvykdytų 2021 m.
Statistikų teigimu, tai ne tik 9,6 procento metinis mažėjimas – tai didžiausias nusikalstamumo sumažėjimas per 25 metus ir mažiausias užregistruotas nusikalstamumas nuo Berlyno sienos griuvimo. Paskutinį kartą tokie rodikliai buvo pastebėti dar 1992 m. Diagrama padės vizualiai su jais susipažinti.
Atsižvelgiant į federalinių rodiklių mažėjimą, nusikalstamumo lygis regionuose taip pat mažėja. Pavyzdžiui, nusikalstamumo lygis Berlyne 2021 metais sumažėjo 9%, o užregistruotų kišenvagių skaičius sumažėjo 39,6%. Tačiau nepaisant tokio precedento neturinčio nuosmukio, ekspertai pataria nedaryti per anksti išvadų apie saugumo gerinimą šalyje.
Ši pozicija palaikoma ir visuomenėje. Dauguma vokiečių įsitikinę, kad gyvenimas Vokietijoje kasmet darosi vis pavojingesnis. Į minėtą statistiką jie žiūri skeptiškai: nemaža dalis gyventojų, sprendžiant iš diskusijų socialiniuose tinkluose, skelbiamus duomenis laiko netiesa ir vertina juos kaip „sąmokslo teoriją“, kiti mano, kad statistika fiksuoja tik rezultatus teisėsaugos institucijų darbą ir neatspindi tikrosios su nusikalstamumu padėties.
Daugelis vokiečių nusikalstamumo situacijos pablogėjimą sieja su dideliu migrantų ir pabėgėlių skaičiumi, užplūdusiu šalį. Bet ar taip?
Nusikaltimai Vokietijoje ir migrantai
Nuo 2021 m. iki 2021 m. nusikalstamumo lygis Vokietijoje nuolat augo. Būtent šiais metais ir įvyko migrantų „invazija“. Nenuostabu, kad eilinis miestietis, palyginęs šiuos du faktus, priėjo prie išvados, kad dėl visko kalti pabėgėliai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Plius Naujųjų metų renginiai Kelne, po kurių nebėra įprasta delikačiai elgtis su migrantais. Iš tiesų, šiandien nusikalstamumo statistikoje migrantai yra neproporcingai dideli.
Pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje migrantai sudaro apie 15% visų įvykdytų nusikaltimų, o tai yra nepalyginama su jų dalimi regiono gyventojų tarpe. Kitose federalinėse žemėse migrantų įvykdytų nusikaltimų dalis bendroje struktūroje svyruoja nuo 8 iki 12 proc.
Oficiali šalies statistika: 2021 m. užsieniečiai padarė 270 tūkst. nusikalstamų veikų, 2021 m. - 293 tūkst., 2021 m. - apie 265 tūkst. Ir tai nepaisant to, kad 2021 m. bendras registruotų imigrantų skaičius buvo apie 1,5 mln. .
Maždaug trečdalis visų jų daromų nusikaltimų yra vagystės, dažniausiai vagystės gatvėje. Dar 24% yra smurtiniai nusikaltimai ir plėšimai. Visa tai leidžia manyti, kad migrantai turi „padidėjusią nusikalstamą energiją“, o į Vokietiją prisidengę pabėgėliais pasipylė chuliganų ir prievartautojų srautas. Daugeliu atžvilgių tai tiesa, tačiau yra išimčių.
Taigi, didžioji dauguma pabėgėlių į šalį atvyko iš Irako, Sirijos ir Afganistano – apie 54% visų atvykėlių. Tačiau vagysčių ir plėšimų jų dalis siekia tik 16 proc.
Šiaurės afrikiečių (imigrantų iš Gambijos, Somalio, Nigerijos, Maroko) dalis savo ruožtu siekia apie 31%, nors jų dalis bendroje migrantų struktūroje tesudaro 0,9%. Visa tai rodo, kad žmonės iš šalių, kuriose vyksta karinis konfliktas, Vokietijoje elgiasi kur kas kukliau. Tačiau jauni šiaurės afrikiečiai, atvirkščiai, nevengia gadinti vokiečių kriminalinės statistikos.
Kai kurie netgi randa tokio elgesio paaiškinimą. Kadangi šalyje nėra karinio konflikto baigties, jie iš pradžių supranta, kad negali likti Vokietijoje amžinai, todėl bausmė už vagystę jų negąsdina – tiesiog neturi ko prarasti. Tačiau neproporcingas jų įvykdytų nusikaltimų skaičius formuoja tam tikrą stereotipą ir verčia šalies vadovybę imtis veiksmų.
Bausmių rūšys Vokietijoje
Vokietijos baudžiamoji teisė gerokai skiriasi nuo bet kurios posovietinėje erdvėje esančios šalies teisės aktų. Vokietijos baudžiamasis kodeksas (Strafgesetzbuch, StGB) apibrėžia daugiapakopę pasekmių už nusikalstamos veikos padarymą sistemą. Taigi baudžiamųjų įstatymų sankcijų sistema apima:
- Pagrindinės bausmės. Pagrindinė bausmė gali būti bauda arba laisvės atėmimas, visų pirma:
- įkalinimas iki gyvos galvos (StGB 38 straipsnio 1 dalis). Tai išskirtinė atsakomybės priemonė, taikoma ypač sunkių nusikaltimų atvejais, pavyzdžiui, drąsaus nužudymo (2 str. 212 StGB), plėšimo, pasibaigusio aukos mirtimi (§251 StGB), išdavystės (2 straipsnis, StGB 94 str.) ir kitus panašius nusikaltimus;
- laisvės atėmimu nustatytam terminui. Pagal StGB §38 įkalinimo terminas gali svyruoti nuo 1 mėnesio iki 15 metų. Taikoma įvairiems nusikaltimams, tokiems kaip pinigų klastojimas (§146 StGB), išžaginimas (§177 StGB), pavojingas kūno sužalojimas (§224 StGB) arba šiurkštus apiplėšimas (§250 StGB);
- gerai. Pagal §40 StGB bauda skiriama dienos tarifais – nuo 5 iki 360 kartų didesnė už konkretų nusikaltimą. Tarinio dydį kiekvienu atveju nustato teismas individualiai, atsižvelgdamas į pažeidėjo asmenines ir ekonomines aplinkybes. Paprastai jis nustatomas dienos pajamų dydžiu, kurį kaltininkas gali gauti per 1 dieną. Tokių pajamų ribos – nuo 1 iki 30 tūkst. €.Jei pažeidėjas negali sumokėti baudos, pagal StGB §43 ji pakeičiama įkalinimu, kurio dydis yra 1 dienos norma = 1 laisvės atėmimo diena. Tokios nuobaudos gali būti taikomos už nedidelius pažeidimus, pvz., pasipriešinimą policijai (§113 StGB § 1), nedidelį kūno sužalojimą (§223 StGB) arba smulkią vagystę (§ 242 StGB).
- Papildomos nuobaudos. Pagal StGB §44, Vokietijoje taikoma tik viena papildoma nuobauda – draudimas vairuoti transporto priemonę. Jis gali būti nustatytas 1–3 metų laikotarpiui kaip papildoma laisvės atėmimo arba baudos forma ir tik tada, kai nusikaltimas padarytas naudojantis automobiliu ar kita transporto priemone arba naudojant jį.
- Papildomos pasekmės. Pagal StGB §45, jie apima draudimą užimti valstybines pareigas, draudimą dalyvauti viešuosiuose rinkimuose, draudimą aktyviai arba pasyviai dalyvauti rinkimuose. Tokio draudimo trukmė ir jo taikymo taisyklės priklauso nuo anksčiau gautos bausmės.
Bet kurią iš šių atsakomybės priemonių gali skirti tik kompetentingas teismas ir tik jo nuosprendis. Už bausmių vykdymą Vokietijoje atsako Teisingumo ministerija, o prokuroras yra tiesioginis vykdytojas pagal StPO (BPK) §451.
Išvada
Apibendrinant visa tai, kas pasakyta, galime daryti išvadą, kad Vokietija nebėra tokia saugi šalis, kokia buvo laikoma anksčiau. Kaip rodo statistika, esminių nusikalstamumo lygio pokyčių nebuvo, tačiau pasikeitė pati nusikalstamumo struktūra. Vokiečiai tai dažnai sieja su migrantų antplūdžiu, nors ne visi jie siejami su nusikalstama veikla.
Vagystės yra labiausiai paplitęs nusikaltimas Vokietijoje, o Berlynas laikomas pavojingiausiu miestu. Nepaisant to, 2021 m. nusikalstamumo statistika rodo džiuginančius pokyčius, kuriuos netrukus gali pastebėti ir Vokietijos visuomenė.
