Prabangus, lyg rūmai, paveikslų, porceliano ir ginklų muziejus. Reikšmingiausiu vėlyvojo baroko laimėjimu laikomas architektūrinis kompleksas. Aukštuomenės pramogų centras iki XVIII a. Visa tai apie unikalią citadelę pačioje Drezdeno širdyje – Cvingerį. Šiandien pastate yra šeši dviejų aukštų paviljonai, sujungti vieno aukšto galerijomis. „Zwinger“ Drezdene sudaro vidinį kiemą, kuris savo dydžiu prilygsta kelioms futbolo aikštėms.
Statybos istorija
Iki 1547 m. Drezdenas įgijo Saksonijos sostinės statusą. Būtent čia buvo kurfiurstai – būsimasis Cvingeris. Pastatas buvo tikra tvirtovė ir tarnavo išskirtinai gynybiniais tikslais.
Situacija kardinaliai pasikeitė į valdžią atėjus Lenkijos karaliui ir Saksonijos kurfiurstui Augustui Stipriajam. 1709 metais galingo bastiono nebereikėjo.
Naujasis karalius labai mėgo socialines pramogas ir malonumą, todėl įsakė senosios tvirtovės vietoje pastatyti modernią platformą šventėms.
Naująjį kompleksą sudarė aikštė, amfiteatras, šiltnamis su atogrąžų medžiais. Atnaujinta Kurfiurstų rezidencija lankytojams atvėrė duris Danijos karaliaus Frydricho vizito metu.
Projektą įgyvendino saksų architektas Mateusas Danielis Pöpelmanas. 1710 m. ant pylimo jis pastatė pirmuosius smiltainio paviljonus. Po dvejų metų atsirado vadinamoji Ilgoji galerija, o 1714 metais buvo įrengti Karūnos vartai.
Augustas Stiprusis džiaugėsi vieta, kur buvo galima surengti prabangias šventes ir sporto turnyrus, tačiau dėl „Zwinger“ jis turėjo kitų planų – kompleksą paversti tikru kultūros centru. Taip viduje atsirado grafinė studija ir gamtos mokslų muziejus.
Architektūra ir išorės apdaila
Prabangus „Zwinger“ interjeras klaidina daugelį svečių. Jie mano, kad yra tikruose rūmuose, tačiau iš pradžių kompleksas buvo sumanytas kaip vieta kai kurioms kolekcijoms saugoti, o kiemas buvo skirtas lauko šventėms.
Šiuolaikinis Drezdeno Zwingeris neįsivaizduojamas be jo simboliu jau tapusių Karūnos vartų. Tai garsiausias ir populiariausias turistų įėjimas į muziejų.
Vartai pagaminti pagal itališko baroko kanonus, puošti kolonomis ir piliastrais. Atsekama ir antikos tendencijų įtaka, būtent tuo metu plačiai paplitusios triumfo arkos. Vartus vainikuoja pagrindinis Augusto valdžios atributas – auksinė Lenkijos karūna. Vario dekoracijos ir paauksuotas ornamentas suteikia konstrukcijai ypatingo rafinuotumo. Galerijų vartų perėjose yra senovės dievų - Bakcho, Vulkano, Pomonos ir Cereros figūros, augančios žmogaus.
Massandrą puošia metų laikus reprezentuojančios statulos ir garsaus epochos kūrėjo Johano Thomé Heraklio skulptūra.
Cvingeris – tikras baroko architektūros ansamblis, todėl išskirti gražiausio pastato tiesiog neįmanoma. Tačiau dėl šio titulo gali varžytis Šaftos paviljonas, Prancūzijos paviljonas ar, pavyzdžiui, Varpo paviljonas.
Būtent ant pylimo pastatęs paviljoną architektas Mateusas Pöppelmanas sugebėjo pasiekti aukščiausius įgūdžius, pažymėjo jo amžininkai.
Pastatą puošia tiesios kolonų eilės ir langai, kuriuos papildo arkos. Garsioji paviljono skulptūra – Augusto Stipriojo statula. Imperatorius buvo vaizduojamas kaip mitologinis herojus Heraklis, laikantis gaublį ant savo pečių.
Viduje yra fizikos ir matematikos salonas su nuostabia ekspozicija. Muziejaus rinkiniai leidžia atsekti tiksliųjų mokslų – fizikos, astronomijos, geodezijos, matematikos – raidos istoriją. Pristatoma daugiau nei 2000 eksponatų.
Varpo paviljonas yra tiesiai priešais Šaftos paviljoną. Jo pavadinimas siejamas su pagrindine pastato atrakcija – iš Meiseno porceliano pagamintu laikrodžiu, esančiu ant fasado. Jie susideda iš keturiasdešimties porcelianinių varpelių. Nuo 1936 m. kas penkiolika minučių jie džiugina lankytojus melodingu varpeliu. Per valandą išgirsite skirtingas melodijas, kurios priklauso ne tik nuo paros laiko, bet ir nuo sezono.
Prancūzų paviljonas, atliktas vėlyvojo baroko stiliumi, yra pusapvalė galerija, už kurios yra Nimfų pirties fontanas. Jį sukūrė Balthazaras Permozeris. Autoriaus vaizduotė ir įgūdžiai leido „įkūnyti“ jūros gelmių gyventojų įvaizdžius.
Darbo laikas ir bilietų kainos
Oficialioje „Zwinger“ svetainėje pateikiama informacija apie bet kokius darbo laiko pasikeitimus.
Darbo laikas skiriasi priklausomai nuo sezono: sausio – kovo mėnesiais muziejus dirba nuo 6.00 iki 20.00 val. Nuo balandžio iki spalio mėnesio Zwinger administracija pratęsia apsilankymą komplekse iki 22.00 val. Nuo lapkričio iki gruodžio kompleksas vėl persijungia į 6.00-20.00 režimą. Atkreipkite dėmesį, kad pats kompleksas atidaromas 6.00 val. – galėsite pasivaikščioti parke ir net aplankyti kelis paviljonus.
Senųjų meistrų galerija, Fizikos ir matematikos salonas bei Porceliano muziejus darbą pradeda 10.00 val., o lankytojų nebepriima 18.00 val.
Poilsio diena – pirmadienis.
Norint patekti į Zwinger teritoriją, mokėti nereikės – aikštę, parką ir kai kuriuos paviljonus turistai gali aplankyti nemokamai.
Norint aplankyti bet kurį komplekso muziejų, reikia įsigyti įėjimo bilietus. Ekskursijos į vieną muziejų kaina 10 eurų, studentams taikoma 25% nuolaida, vaikai iki penkerių metų į muziejus įleidžiami nemokamai.
Norint įsigyti nuolaidų bilietą, reikia pateikti dokumentą – mokinio pažymėjimą arba vaiko amžių patvirtinantį dokumentą. Prie įėjimo turistams suteikiamas jų pasirinktas audiogidas – yra ir rusų kalba (kaina – 3 eurai).
Kaip ten patekti
„Zwinger“ yra istoriniame miesto centre. Į ją iš pagrindinės stoties galite patekti savarankiškai (jei turite laiko pasivaikščioti pusvalandį) arba 4, 8, 9 tramvajumi.
Eikite į Theaterplatz stotelę. Iš kai kurių Cvingerio pastatų atsiveria vaizdas į jį, ypač iš Senųjų meistrų galerijos.
„Semper Opera“ ir katalikų katedra yra pėsčiomis.
Tikslus adresas yra Theaterplatz 1, 01067 Drezdenas, Vokietija.
Išvada
Cvingeris Drezdene yra baroko epochos architektūros paminklas, užsakytas Augusto Stipriojo.
Be išorės apdailos, dėmesio nusipelno ir galerijos. Kompleksą sudaro keli paviljonai, kurių kiekvienas turi savo skonį.
Cvingerio teritorija yra prieinama visiems, bilietus reikia nusipirkti tik norint aplankyti muziejų. Įėjimas kainuoja 10 eurų, o viduje rasite daugiau nei du tūkstančius istorinių eksponatų.
