Didžiuosiuose Kinijos miestuose darytose nuotraukose dažnai matyti, kad juos gaubia smogas. Ir nors kinai stengiasi su šiuo reiškiniu kovoti, kol kas pastangos reikšmingų rezultatų neduoda. Smogą Kinijoje sukelia kelios priežastys ir jų pasekmių greitai atsikratyti beveik neįmanoma. Kartu šalies valdžia puikiai supranta, kad atėjo laikas imtis ryžtingiausių priemonių kovojant su pramoniniu rūku, nes smogas tampa pavojingas Kinijos visuomenės gyvybei ir tolesnei raidai.
Iš kur Kinijoje atsiranda smogas?
Yra keletas nešvaraus oro reiškinio Kinijoje priežasčių. Pagrindiniai susiję su pramonės įmonių darbu, transportu, anglies panaudojimu energetikos sektoriuje.
Šalies teritorijoje kartu su moderniomis įmonėmis ir toliau veikia šimtai tūkstančių pusiau amatų dirbtuvių ir nedidelės gamyklos su pasenusia įranga, kurios daro neigiamą poveikį aplinkai.
Didžiulis dyzelinių ir žemos kokybės benzininių transporto priemonių skaičius taip pat veikia atmosferą. Kai, pavyzdžiui, sostinės gatvėse buvo įvestas 11 milijonų automobilių naudojimo apribojimas, oro tarša Pekine sumažėjo beveik 10 proc.
Tačiau pagrindinė problema – nuosavų dujų trūkumas ir pigios kiniškos anglies naudojimas. Jo suvartojimo lygis šalies energetikos sektoriuje siekia 60%, nors išsivysčiusiose šalyse šis skaičius siekia 25%. Tačiau būtent anglis atpigina gamybą, todėl pažeista aplinka lieka Kinijos ekonomikos proveržio šalutiniu produktu.
Kaip išmatuoti smogą
Išoriškai dūminis rūkas yra lengvai matomas plika akimi, todėl kiekvienas gali jį aptikti. Bet kaip išmatuoti taršą? Yra vadinamasis oro kokybės indeksas (AQI), kuris gali svyruoti nuo 0 iki 500 vienetų. Aukšti rodikliai rodo aukštą oro taršos lygį.
Kinijos oro kokybės indeksas yra neigiamas. Beveik visi šalies rytai ir pietai žemėlapyje pažymėti nuorodomis nuo 151 iki 200 vnt., o tai reiškia nesveiką orą: šių regionų žmonės susiduria su neigiamomis jo pasekmėmis savo sveikatai.
Lygis nuo 201 iki 300 reiškia itin kenksmingą orą gyventojams. Šiaurėje taip pat yra vietovių, kuriose taršos lygis viršija 300 ir yra laikomos pavojingomis.
Yra įvairių atmosferos kokybės matavimo priemonių, atsižvelgiant į anglies dvideginio kiekį, kenksmingų medžiagų emisiją. Jų skaitymai realiu laiku transliuojami internetu specialiose svetainėse. Kinijoje taip pat atsirado išmaniųjų telefonų programėlės, kurios nuolat transliuoja informaciją apie oro kokybę.
Smogo poveikis sveikatai Kinijoje
Smogas yra labai gudrus. Žurnalo „The Economist“ duomenimis, nuo smogo šalyje kasmet miršta daugiau nei pusantro milijono žmonių, o tai sudaro 17 % visų mirčių.
Šalyje auga sergamumas plaučių vėžiu, o tai pirmiausia sutrikusios ekologijos pasekmės. Remiantis statistika, XXI amžiaus pradžioje 100 000 gyventojų teko 49 vyrų ir 30 moterų susirgimų tokiomis ligomis. O jau antrąjį XXI amžiaus dešimtmetį šie skaičiai buvo 75 atvejai tarp vyrų, 46 – tarp moterų.
Manoma, kad gyvenimas ir kvėpavimas Kinijos sostinėje prilygsta surūkyti 2 pakelius cigarečių kasdien.
Be to, britų mokslininkų teigimu, oro kokybė Šanchajuje, Pekine ir kituose didžiuosiuose miestuose lemia tai, kad kūdikiams vis dažniau mažėja gimimo svoris. O tragiškiausias atvejis – 8 metų vaiko plaučių vėžys – rodo, kad oro tarša negaili nieko.
Kaip Kinijos valdžia sprendžia smogo problemą
Kinijos valdžiai kova už švarų orą tampa vienu svarbiausių uždavinių. Sunkiausia situacija yra Pekine, todėl per ateinančius metus planuojama atsikratyti 300 000 seno tipo automobilių.
Tam kuriami nauji aplinkosaugos standartai, griežtinama degalų kokybės kontrolė, kinams atkakliai siūloma persėsti prie viešojo transporto ir modernių automobilių. Šiuo metu kai kuriomis savaitės dienomis keliais leidžiama važiuoti automobiliams su poriniais numeriais, kitomis – su neporiniais.
Sostinėje taip pat yra didžiausias pasaulyje lauko oro valytuvas: smogas patenka į bokšto viršų, o švarus oras išeina iš apačios. Daugelyje mokyklų ir darželių įrengti panašūs, bet kompaktiškesni valytuvai.
Įmonėms gresia baudos iki 500 000 juanių (daugiau nei 73 500 USD) už atsisakymą sustabdyti gamybą esant dideliam smogui. Jei pažeidimas kartojamas, bauda padvigubinama, o viršutinės išmokų ribos nėra.
Be to, iki 2021 m. Kinija investuos 2,5 trilijono juanių (apie 400 mlrd. USD) į atsinaujinančius energijos šaltinius, todėl energetikos sektoriuje bus pašalinta 600 mln. tonų anglies ir šiek tiek sumažės kenksmingos emisijos.
Kokios smogo pasekmės ateičiai
Atmosferos, persotintos anglies dioksidu ir mineralinėmis dalelėmis iš visos periodinės lentelės, atsiradimas didžiausiuose Kinijos ir kitų šalių miestuose lemia klimato pokyčius. Didelės Kinijos teritorijos gali tapti netinkamos ūkininkauti ir apskritai išgyventi. Tai sukels didžiules gyventojų migracijos bangas.
Jau šiandien per stiprų smogą po atviru dangumi galima būti vos kelias valandas per dieną, o vėliau su respiratorine kauke. Ateityje padėtis gali tik pablogėti.
Jau šiandien atsiranda oro pardavėjų, siūlančių butelius gryno gryno oro, kuriuo galima įkvėpti net 200 kartų. Tolesnis deguonies trūkumas gali sukelti ištisų regionų išnykimą.
Kita didelė problema yra smogo neigiamas poveikis vaisiaus vystymuisi ir vaisiui, vaikų sveikatai. Gimstamumu garsėjanti Kinija artimiausiu metu gali susidurti su dideliu sveikų naujagimių skaičiaus mažėjimu didžiuosiuose miestuose.
Išvada
Smogas Kinijoje, kaip ir visame pasaulyje, atsiranda virš didžiųjų miestų ir pramonės regionų. Jo lygis pasiekia pavojingas vertes. Tokia atmosfera sukelia mirtinas ligas, yra mirtina vaikams, kelia pavojų augalams ir gyvūnams, o ateityje gresia dar didesnėmis problemomis.
Kinijos valdžia deda pastangas kovoti su šiuo didžiuliu reiškiniu, tačiau kol kas jų nepakanka. Kinų sveikata smarkiai prastėja dėl oro taršos, daugėja mirčių nuo smogo sukeltų ligų.
