Kelionės po pasaulį ir imigracija verčia daugelį atvykusių į tą ar kitą šalį atsižvelgti į vietos papročius ir papročius. Daugeliu atžvilgių visuomenės mentalitetas priklauso nuo joje dominuojančios religijos. Net ir nereligingi žmonės iš savo aplinkos pasisavina pagrindines moralines nuostatas, gėrio ir blogio sampratas, todėl labai svarbu, kokia religija dominuoja svečioje šalyje. Pabandykime suprasti, kokį vaidmenį Vokietijoje atlieka religija ir kokie religiniai judėjimai čia paplitę.
Religinių judėjimų atsiradimas ir raida Vokietijoje
Maždaug iki III amžiaus mūsų eros. šiuolaikinės Vokietijos teritorija apėmė žemes, kurios buvo Romos imperijos dalis, ir žemes, kuriose gyveno įvairios gentys ir jų susivienijimai, kurie nebuvo šio valstybinio darinio dalis. Tačiau šių kraštų gyventojų religiniai įsitikinimai mažai skyrėsi. Iš esmės tai buvo įvairūs pagoniški kultai.
Tai yra, vokiečių religija Vokietijoje tais tolimais laikais buvo politeistinė, pripažįstanti daugelio dievų buvimą, kurių kiekvienas buvo atsakingas už savo gyvenimo organizavimo dalį. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad tos Vokietijos dalies, kuri buvo Romos imperijos dalis, gyventojai priėmė jos dievų panteoną, o laisvųjų teritorijų gyventojai taikė pagoniškus kultus, atkeliavusius iš Skandinavijos.
Vėlyvuoju romėnų laikotarpiu, maždaug nuo 300 m., krikščionybė pradėjo skverbtis į Vokietiją. Dėl to kartu su daugybe romėnų šventyklų pradėjo atsirasti krikščionių religiniai pastatai.
Visų pirma, viena iš pirmųjų buvo pastatyta Konstantino bazilika Tryre, kuri šiuo metu yra didžiausia senovės laikų krikščionių šventykla. Šiaurinėje šalies dalyje didelę įtaką turėjo keltų bažnyčia – krikščionybės atšaka, kuri kurį laiką buvo paplitusi Airijoje ir Britų salose.
Šalies krikštytoju laikomas šventasis Bonifacas – Mainco vyskupas. Krikščionybė tapo dominuojančia religija Vokietijoje Karolingų eroje, frankų dinastijoje, kuri sukūrė savo imperiją šiuolaikinės Europos centre.
Iki 1000 m. mūsų eros dauguma šiuolaikinės Vokietijos gyventojų buvo krikščionys.
XVI amžiaus pradžioje katalikų vadovybės piktnaudžiavimai, ypač atlaidų pardavimas, ir inkvizicija paskatino reformacijos judėjimo gimimą. 1517 metais pasirodė Martyno Liuterio „Tezės“ – 95 bažnyčiai skirtų klausimų sąrašas, faktiškai jos kritika, kuriems pritarė nemaža dalis dvasininkijos ir gyventojų. Be to, Liuteris išvertė Bibliją iš lotynų kalbos į mažai žinomą vokiečių kalbos tarmę, kuria kalbėjo pats. Dėl to būtent ši tarmė šiandien mūsų supratimu tapo pačia vokiečių kalba.
Reformacija ir vėliau plintantis protestantizmas sukėlė religinius karus, kurių pabaigoje buvo nustatyta santykinė tolerancija.
XX amžiaus pradžioje dauguma šiuolaikinės Vokietijos gyventojų buvo Romos katalikų arba liuteronų krikščionių bažnyčių parapijiečiai. 1918 metais Veimaro Respublikoje, susikūrusioje ant žlugusių Vokietijos imperijų griuvėsių, religija įstatymų leidybos lygmeniu buvo atskirta nuo valstybės, o religijos laisvė garantuota visiems piliečiams.
Hitlerio valdymo laikais valstybės santykiai su religija buvo sudėtingi. Viena vertus, fašistai siekė įgyti visišką visų bažnyčių kontrolę, kita vertus, pasisakė už tikėjimo išsižadėjimą ir oficialų pasitraukimą iš bažnyčios. Be to, buvo bandoma įvesti neopagonybę.
Fašistų lyderių paleistas holokaustas pražūtingai sumažino šalies žydų skaičių ir smarkiai paveikė judaizmo paplitimą.
Po šalies padalijimo į dvi dalis 1949 m. VDR (Rytų Vokietijoje) buvo aktyviai diegiamas ateizmas, o VFR (Vakarų Vokietija) vyriausybė religijos atžvilgiu vadovavosi Veimaro Respublikos įsakymais. To pasekmė buvo ta, kad rytinės šalies žemės vis dar vyrauja ateistinės.
XX antroje pusėje - XXI amžiaus pradžioje migrantai aktyviai skverbiasi į VFR. Dėl to smarkiai išplito anksčiau šiai šaliai nebūdingos religijos.
Religija šiuolaikinės Vokietijos gyvenime
Religija šiuolaikinių vokiečių gyvenime vaidina antraeilį vaidmenį. Daugelis tradiciškai ir toliau lanko bažnyčią, tačiau kasdieniame gyvenime dauguma gyventojų nesilaiko religinių nuostatų ir nuostatų. Tai galioja ne tik krikščionims, bet ir musulmonams bei kitų religijų atstovams.
Šalies islamizacija vyksta, tačiau jos vaidmuo dabar stipriai perdėtas žiniasklaidos. Tiesiog ortodoksiausi įvairių religijų šalininkai yra labiau matomi ir spaudoje aktyviau pateikia informacinius motyvus.
Dabartinė Vokietijos religinė sudėtis procentais yra tokia:
- iki 72% gyventojų yra įvairių konfesijų krikščionys. Pagal bendrą šalies gyventojų sudėtį apie 31 % Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojų yra katalikai, 33 % – protestantai, 1 % – stačiatikiai, 7,5 % – kitų krikščioniškų judėjimų šalininkai. Kalbant apie ortodoksus, tai ne tik imigrantai iš buvusios SSRS: stačiatikybė paplitusi buvusioje Jugoslavijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir kitose šalyse.
- 2,2% gyventojų yra musulmonai.
- 0,1% – judaizmo šalininkai.
- 1,3% yra kitų religijų ir religinių grupių pasekėjai.
- likusi šalies gyventojų dalis – apie 24 proc. – nesilaiko jokių religinių pažiūrų. Šie žmonės skirstomi į ateistus, įsitikinusius, kad Dievo nėra, ir agnostikus, įsitikinusius, kad neįmanoma įrodyti Dievo buvimo ar nebuvimo, todėl pats jo egzistavimo klausimas yra nesvarbus.
Statistiniai duomenys, priklausomai nuo tyrimą atlikusių organizacijų, labai skiriasi. Nemažai organizacijų nurodo, kad iki 57% šalies gyventojų apskritai nelanko bažnyčios ir nesilaiko ritualų, o rytinėse žemėse tokių žmonių yra 70% gyventojų.
Remiantis statistika, religingiausi yra mažų miestelių ir kaimo gyvenviečių gyventojai. Katalikybė labiau paplitusi valstybės vakaruose ir pietuose, įvairių konfesijų evangelikai daugiausia gyvena šalies šiaurėje ir rytuose.
Ateizmas labiausiai paplitęs dideliuose miestuose ir visose rytų šalyse.
Religijos vaidmuo šalies gyvenime
Religija nevaidina reikšmingo vaidmens kasdieniame Vokietijos gyventojų gyvenime. Dabartinei šalies vadovybei prioritetas yra pats žmogus, o ne jo religija.
Didžioji dalis valstybės gyventojų save laiko įvairių religinių konfesijų nariais, tačiau tai niekaip neišreiškiama kasdieniame gyvenime.
Tiesa, Vokietijoje mokyklose vyksta tikybos pamokos. Šiuos užsiėmimus veda tik katalikai ir liuteronai. Studentai, kurie yra ateistai ir kitų religijų atstovai, turi lankyti etikos pamokas.
Taip pat kyla klausimų, kurie, turėdami religinę formą, neturi tiesioginio ryšio su religija. Taigi 2021 metais Hanoveryje, Liubeke, Hamburge ir Brėmene buvo nuspręsta Reformacijos dieną – spalio 31-ąją – paskelbti švente.
Nepaisant iš pažiūros religinio komponento, pagrindinė mintis yra ta, kad rytiniuose kraštuose švenčių yra mažiau nei vakarų kraštuose, kur daugelis katalikiškų švenčių yra nedarbo dienos. Liubekas ir Hamburgas jau patvirtino pasiūlymą, Hanoveris ir Brėmenas laukia sprendimo.
Ryškiausia religijos įtaka Vokietijos gyvenimui sekmadieniais. Šią dieną beveik neįmanoma rasti veikiančios parduotuvės – valdžios ortodoksai mano, kad ši diena turi būti skirta šeimai ir bažnyčiai, o ne apsipirkimui.
Bažnyčios mokestis
Šalies konstitucijoje įvairios religinės organizacijos priskiriamos civilinėms korporacijoms. Tai leidžia tokioms organizacijoms iš savo narių imti mokesčius, kurie išleidžiami įvairiems, pirmiausia labdaringiems, religinių bendruomenių veiklos aspektams.
Mokestis mokamas kartu su pajamų mokesčiu. Jo dydis yra 2-3% pajamų.
Kad mokestis būtų pradėtas rinkti, mokėtojas turi savanoriškai deklaruoti savo narystę bendrijoje. Galbūt būtent su šia teisės aktų ypatybe siejamas toks didelis oficialių ateistų procentas Vokietijoje.
Religiniai paminklai Vokietijoje
Nepaisant ateistinio Vokietijos gyventojų požiūrio, šalyje gausu įvairių religinių konfesijų bažnyčių. Tai ypač pastebima mažuose miesteliuose su mažaaukščiais namais: bažnyčiose vyksta pamaldos, pamaldose dalyvauja parapijiečiai, kartkartėmis pasigirsta varpai.
Vokietijoje yra daug bažnyčių pastatų, kurie yra istorijos ir kultūros paminklai. Tokios struktūros apima:
- katalikų Kelno katedra;
- protestantiška Ulmo katedra;
- Acheno imperatoriškoji katedra, kurioje buvo karūnuoti Šventosios Romos imperijos imperatoriai;
- 14-os šventųjų pagalbininkų bazilika Bavarijoje;
- Senoji koplyčia Regensburge;
- Kolegijos bažnyčia Šv. Stefanas Maince.
Stulbinančių bažnyčių architektūros ir istorijos paminklų sąrašas beveik begalinis – kiekviename Vokietijos miestelyje tikrai rasite po gražią bažnyčią.
Pagaliau
Nepaisant didžiulio bažnyčių skaičiaus šiuolaikinės Vokietijos gyvenime, religija neužima daug vietos. Dauguma gyventojų yra krikščionys arba kilę iš šios aplinkos. Visų konfesijų krikščionių moralinės ir etinės nuostatos yra vienodos, artimos Rusijos, Ukrainos, Moldovos ir Baltarusijos gyventojams. Didelė islamo faktoriaus įtaka šalyje dar nepajunta.
