Frauenkirche paslaptys Miunchene: statybų istorija ir įdomūs faktai

Frauenkirche katedra Miunchene (vokiškai Frauenkirche) yra Bavarijos turizmo simbolis ir didžiausias architektūros paminklas Vokietijoje. Oficialus pavadinimas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos katedra (vok. Der Dom zu Unserer Lieben Frau). Šventykla yra netoli centrinės Marienplatz aikštės, o iš jos bokštų atsiveria miesto panorama. Nuo XV amžiaus vėlyvosios gotikos bažnyčia buvo laikoma pagrindine Miuncheno traukos vieta.

Apie Frauenkirche Miunchene

Frauenkirche katedra yra aktyvi katalikų bažnyčia Freisingo ir Miuncheno vyskupijoje. Katedra buvo pastatyta sekuliarizavus vyskupiją ir sujungus parapiją bei kolegialią bažnyčią valdant Wittelsbachams ir yra dinastijos politinės galios simbolis, sosto ir religijos sąjungos personifikacija.

2004 m. valdžia nusprendė nestatyti pastatų, aukštesnių už Frauenkirche Miunchene, kad būtų išsaugota jo kultūrinė ir architektūrinė vertė.

Miuncheno Švč. Mergelės Marijos katedra yra seniausia vyskupijos globėjo bažnyčia ir aukščiausias pastatas mieste. Bokštų aukštis – 98,5 m, navos ilgis – 109 m, aukštis – 40 m.

Katedros istorija

Mergelės Marijos bažnyčios statyba glaudžiai susijusi su Vittelsbachų dinastijos (vok. Wittelsbacher) valdymu. Siekdamas sustiprinti savo pozicijas soste, kunigaikštis Žygimantas nusprendė pastatyti naują parapinę bažnyčią. Vėliau ji tapo šeimos kripta, kurios kriptoje palaidoti Bavarijos ir Pfalco valdovai.

Šventykla niekada nepriklausė žmonėms, bet buvo Wittelsbachų simbolis.

Prieš tai jų šeimos bažnyčia buvo Marienkirche, aplink kurią buvo pastatyta Der Dom zu Unserer Lieben Frau. Frauenkirche gali apgyvendinti 20 tūkstančių parapijiečių, nors statybos metu Miuncheno gyventojų skaičius neviršijo 13 tūkstančių gyventojų.

Frauenkirche statybos etapai

Šventykla pradėta statyti 1468 m. Projektą atliko garsus architektas Jörg von Halspach, kuris vadovavo senosios rotušės statybai Marienplatz aikštėje.

• 1494 m. pastatytas pagrindinis fasadas, katedra pašventinta ir atidaryta parapijiečiams. Pats architektas nesulaukė statybų pabaigos.
• Tolesni darbai buvo vykdomi iki 1525 m. Paskutiniai buvo pastatyti kupolai ir bokštai.
• 1599 metais šventykloje papildomai buvo pastatyta triumfo arka, papuošta tinko lipdiniais, o 1620 metais pagrindiniame altoriuje atsirado „Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų“ atvaizdas.
• 1821 m. katedra tapo vyskupų rezidencija, dėl kurios buvo atliktas radikalus interjero pertvarkymas.
• Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia smarkiai nukentėjo. 1989-1994 metais. buvo atlikta visiška šventyklos rekonstrukcija.

Katedros architektūros bruožai: eksterjeras ir interjeras

XV amžiuje Vokietijoje buvo manoma, kad pasaulietinei architektūrai labiau tinka renesansas ir barokas, o religiniai pastatai turi būti gotikinio stiliaus. Todėl bažnyčia yra lakoniška vėlyvosios gotikos mūrinė konstrukcija su eklektikos ir baroko elementais.

Mergelės Marijos katedros pagrindinė dalis buvo pastatyta per 20 metų. Tada statybos buvo sustabdytos dėl lėšų stygiaus, o tai paveikė šventyklos architektūrą, kurioje derinami keli stiliai ir kryptys.

Frauenkirche yra penkių navų katedra be transepto su dviem bokštais. Viduje yra 22 masyvios kolonos, laikančios stogą. Jie vizualiai paslepia erdvę, todėl gali atrodyti, kad bažnyčios talpa mažesnė nei yra iš tikrųjų.

Iš pradžių planuota kupolus puošti bokštais, kaip ir Kelno katedroje, tačiau veikiant Renesanso architektūrinėms tendencijoms šios idėjos buvo atsisakyta.

Frauenkirche dizainas pasiskolintas iš Šventojo kapo bažnyčios Jeruzalėje, pagamintas pagal bizantietiškus projektus. Tai sukūrė ryškų kontrastą griežtame gotikos fone.

Kai Frauenkirche tapo vyskupo katedra, pasikeitė šventyklos interjero dizainas, ypač jos altoriaus dalis.

Ką slepia šventyklos sienos: šventovės ir relikvijos

Frauenkirche istorija apima penkis šimtmečius, tačiau jos statyba vis dar apipinta paslaptimis ir legendomis. Statybos metu panašių statinių Bavarijoje nebuvo. Ypač daug klausimų kėlė sparčiai bažnyčios statybos per 20 metų, o tai buvo neįtikėtinai trumpas laikas tokiai statybai.

Mergelės Marijos katedra – ne tik nuostabus vėlyvosios gotikos pavyzdys, bet ir vertingas Vokietijos kultūros paveldas, kurio sienos saugo ne vieną paslaptį.

Paminklas Vitelsbachams – Liudviko IV kenotafas

Svarbi Frauenkirche dalis yra skulptūra. Pietiniame sparne yra kenotafas, pastatytas 1622 m. kurfiursto Maksimilijono I iniciatyva mirusio Bavarijos imperatoriaus Liudviko garbei. Kenotafas skirtas pabrėžti Liudviko IV svarbą katalikų tikėjimui, nes Vitelsbachų dinastijos valdymo istorijoje jis užima centrinę vietą.

Marmurinės kriptos viduje yra gotikinė lenta. Tačiau plokštės autorystė dar nenustatyta. Paties valdovo palaikų čia nėra, nes jis palaidotas kriptoje kartu su likusia monarchijos dalimi.

Netoli paminklo yra dvi bronzinės kunigaikščio Vilhelmo IV (1508-1550) ir Albrechto V (1550-1579) statulos, taip pat keturi klūpantys vėliavnešiai, sukuriantys vieną skulptūrinę kompoziciją.

Teufelstritt – velnio takas

Mergelės Marijos katedra yra netipiškas religinis pastatas XV a. Bavarijoje. Jo architektūra įkvėpė daugybę mitų, kuriuos vietiniai gyventojai perduodavo iš kartos į kartą. Garsiausias iš jų yra der Teufelstritt arba velnio pėdsakas.

Prie įėjimo į katedrą ant grindų yra pėdsakas, pasak legendos, paliktas paties Liuciferio. Statant Frauenkirche tarp architekto ir velnio neva buvo sudarytas sandoris: šėtonas pažadėjo padėti statant bažnyčią mainais už architekto sielą.

Tuo metu Miunchene buvo gausu religinių pastatų. Šėtonas bijojo, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos globa susilpnins jo padėtį, todėl nusprendė pastatyti šventyklą, kuri nepritrauktų parapijiečių.

Kai pastatas buvo baigtas, velnias atėjo už skolą. Įėjęs pro pagrindinius vartus, nusijuokė, nes viduje nebuvo nei vieno lango, vadinasi, tokia šventykla negalėjo būti naudinga. Iš džiaugsmo demonas spardė grindis, palikdamas jose savo pėdsaką. Tačiau žengęs dar vieną žingsnį pamatė pro stiklą krintantį šviesą. Supykęs jis pasuko į vėją ir bandė išdaužti langus, o tai nepavyko, nes žmonės būriais įėjo į bažnyčią.

Išties prie įėjimo į bažnyčią šoninių langų nesimato. Nuo 1622 iki 1860 metų jas slėpė didžiulis renesansinis altorius su Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atvaizdu, pagamintas P. Candide'o.

Yra dar viena Frauenkirche katedros legenda, pagal kurią velnias, prisidengęs audros pavidalu, vis dar bando patekti į vidų ir išdaužti langus, todėl aplink šventyklą visada pučia vėjas.

Katalikybės ištakų aidas – mechaniniai laikrodžiai

Tikslus laikas nuo viduramžių tapo būtina Vakarų religijos dalimi. Tuo pačiu metu prasidėjo ir pamaldos, kurioms bažnyčiose buvo nustatyti laikrodžiai. Jie ne tik lėmė, kada pradėti maldą, bet ir simbolizavo šlovę Dievui bei gyvenimo laikinumą.

Katedroje įrengtas unikalus mechaninis laikrodis, kuriame rodomas lėlių spektaklis – Jėzaus ir Marijos užtarimas prieš Dievą Tėvą.

Taip pat ciferblatas rodo saulės sistemą, mėnulio fazes, zodiako ženklus.

1749 m. restauruojant laikrodyje buvo įrengtas giedantis gaidys. Tačiau skirtingų epochų įtakoje laikrodžio korpusas keitėsi keletą kartų, todėl originalios formos jie neišliko. Šiandien išliko įmontuotas muzikinis akompanimentas, todėl visa konstrukcija yra unikali.

Frauenkirche kripta – Wittelsbach dinastijos kripta

Už centrinio altoriaus sienų yra kripta – monarchų, arkivyskupų ir kardinolų laidojimo vieta. Frauenkirche kripta – šeimos kripta, kurioje palaidoti Vittelsbachų dinastijos valdovų palaikai.

Kiekvienas kapas įrėmintas į kapą su atminimo plokštele. Patalpa mūrinė ir nesiskiria sodria apdaila, nors dar XIX amžiuje kriptą puošė bareljefai, paveikslai, tinkuoti lipdiniai, kurie po rekonstrukcijos buvo pašalinti. Turistai neįleidžiami į šią šventyklos dalį.

Darbo laikas ir katedros lankymas

Katedra dirba kasdien nuo 7.30 iki 20.30 val. Turistams, kurie lankosi šventykloje per pamaldas, taikomi apribojimai. Parapijos biuro darbo laikas:

• nuo 8.30 iki 12.30 val.;
• nuo 14.00 iki 16.30 nuo pirmadienio iki ketvirtadienio;
• penktadienį nuo 8.30 iki 12.30 val.

Apžvalginės ekskursijos vyksta sekmadieniais nuo gegužės iki rugsėjo ir 15.00 ketvirtadieniais. Įėjimas į bokštus laikinai uždarytas: vyksta rekonstrukcijos darbai.

Ekskursijų tvarkaraštis, taip pat būsimi renginiai, vykstantys šventykloje, pateikiami oficialioje svetainėje.

Kaip patekti į katedrą: maršrutas ir adresas

Frauenkirche yra netoli centrinės Marienplatz aikštės adresu Frauenplatz 12. Netoliese yra Marienplatz (Theatinerstraße) stotelė. Galite nuvykti metro arba miesto traukiniu, taip pat viešuoju transportu Nr. 19 ir N19.

Miuncheno bažnyčios – dvasinis Bavarijos paveldas

Religiniai pastatai yra pagrindinės Miuncheno lankytinos vietos. Kiekviena bažnyčia yra tam tikros epochos aidas, kuris atsispindi pastatų architektūriniame stiliuje. Nors Frauenkirche Miunchene užima pagrindinę vietą tarp Bavarijos religinių pastatų, šios šventyklos yra ne mažiau reikšmingos regiono istorijoje:

Išvada

Frauenkirche katedra – gotikiniai rūmai, šeimos kripta ir vertingas XV amžiaus architektūros paminklas, pritraukiantis turistus iš viso pasaulio. Ne viena nuotrauka perteiks šios vietos paslapties atmosferą. Čia slepiama didžiausios dinastijos istorija ir atsispindi originali Bavarijos kultūra.