Gyvenimo lygis ir kokybė Suomijoje

Suomija, nedidelė šiaurinė valstybė, dėmesį patraukia tuo, kad per pastaruosius metus užtikrintai užėmė aukščiausias pozicijas pasaulio reitinguose ir labiausiai klestinčių, saugiausių ir klestinčių pasaulio šalių sąrašuose. Tūkstančio ežerų krašto gyventojai jaučiasi laimingi. Įdomu, kaip suomiams pavyko pasiekti tokių rezultatų, kodėl Suomijoje, šalyje be dujų, naftos, juodžemio ir kitų svarbių išteklių, pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei, pavyzdžiui, kaimyninėje Rusijoje, vienoje turtingiausių. pasaulio šalių.

Gyvenimo lygis Suomijoje: sėkmės komponentai

2021 m., remiantis JT Pasaulio laimės ataskaita, Suomija buvo pirmoji tarp laimingiausių pasaulio šalių. Galbūt ne visi suomiai laikosi tokio požiūrio, tačiau faktai rodo, kad pagal gerovę, ekonominį stabilumą, gyvybės saugumą, aplinkos situaciją, švietimo galimybes ir kitus komponentus Suomija išties patenka į geriausių pasaulio šalių dešimtuką.

Taigi Londono analitinis centras Legatum Institute 2021 metų pabaigoje Suomijai užėmė garbingą trečią vietą pasaulio šalių, kuriose piliečiai gyvena laisvai ir patogiai, reitinge.

Tarp tokios sėkmės priežasčių yra teisingas valdžios pasirinktas kursas, kompetentingas išorinių veiksnių panaudojimas – narystė ES ir bendra siena su Rusijos Federacija, ypatingi Suomijos žmonių psichikos bruožai.

Pažymėtina, kad pagrindiniai šalies gyvenimo lygio rodikliai, nuo kurių priklauso visa kita, yra:

• realus darbo užmokestis;
• socialiniai idealai visuomenėje ir jų įgyvendinimas per valstybės socialinę politiką;
• gyventojų sveikatos priežiūros būklę.

Kokio atlyginimo galite tikėtis Suomijoje

Darbo dienos trukmė 8 valandos (40 per savaitę). Visi viršvalandiniai darbai apmokami dvigubai. Atlyginimas Suomijoje priklauso nuo kelių veiksnių:

• pramonė, specialybė ar profesija;
• darbuotojo specialaus išsilavinimo ir kvalifikacijos prieinamumas;
• darbo patirties pagal specialybę buvimas ar nebuvimas;
• užimtumo sektorius – privatus arba valstybinis;
• darbo vietos regionas ar miestas. Didžiuosiuose miestuose – Helsinkyje, Turku, Tamperėje ir kituose atlyginimai didesni.

Didžiausi atlyginimai aukštiems valstybės pareigūnams, diplomuotiems mokslininkams – 7 tūkstančiai eurų, IT darbuotojams ir gydytojams – iki 6 tūkstančių eurų. Inžinieriams, architektams, statybininkams – iki 4 tūkst., mokytojams, psichologams, veterinarams – iki 3600.

Tokios profesijos kaip vaikų priežiūros darbuotojas, kambarinė mokama iki 2 tūkst.Sezoninis darbuotojas gali uždirbti iki 100 eurų per dieną.

Vidutiniškai vyrai uždirba 15-20% daugiau nei moterys.

Reikia pažymėti, kad Suomijoje yra progresinis apmokestinimas: mokesčiai suvalgo iki 35-40% atlyginimų. Kuo didesnės pajamos, tuo didesnius mokesčius reikia mokėti.

Socialinė apsauga Suomijoje: pašalpos, pašalpos, kompensacijos, pašalpos

Teisę į socialinę apsaugą Suomijoje turi ne tik šalies piliečiai, bet ir teisėtai čia gyvenantys užsieniečiai, turintys leidimą gyventi arba nuolat gyventi. Valstybės paramos sritis buvo ypač išplėtota ir apima:

• motinos ar tėčiai (tokia praktika Suomijoje): motinystės paketas gimus vaikui (64 vienetai) arba 170 eurų suma, motinystės atostogos iki 8 savaičių, motinystės pašalpa 105 dienoms, vaiko priežiūros atostogos ir motinystės pašalpa 6 mėnesiai. (tėčiams - 54 darbo dienoms);
• bedarbiai: bedarbio pašalpa už 400 dienų, turint mažesnį nei 3 metų darbo stažą - 300 dienų, jei iki atleidimo iš darbo 58 metai - 500 dienų;
• mažas pajamas gaunantys asmenys: pragyvenimo socialinė kompensacija – nuoma ir nuosava;
• vaikai iki 17 metų - už kiekvieną vaiką, kol jam sukaks 17 metų, valstybė kas mėnesį moka pašalpą (26 d.) - lapsilisä. Už pirmą vaiką - apie 95 eurus, antrą - 105, trečią - 134, ketvirtą - 153, visus paskesnius - 173 eurus.
• asmenys su negalia - invalidumo pensija;
• pensinio amžiaus asmenys – darbo, nacionalinė ar garantuota pensija.

Medicininė priežiūra Suomijoje

Sveikatos apsaugos sistema Suomijoje, kaip ir daugumoje ES šalių, remiasi valstybinėmis klinikomis, kurios remiamos biudžeto (sairaalat) ir savivaldybių (terveysasemat) lėšomis bei iš dalies pacientų įmokų.

Suomijoje taip pat yra privačių klinikų. Nors dauguma medicinos paslaugų Suomijoje yra mokamos, o gydymas brangus, tačiau bazinio KELA draudimo dėka jas visiškai arba iš dalies kompensuoja šalies piliečiai: vidutiniškai sumoka 20-30% faktinių gydymo išlaidų.

Kai kurias paslaugas galima gauti nemokamai: skubioji pagalba, vaikų dantų priežiūra, mamografija moterims nuo 50 metų, PAP tyrimas ir kt. Nemokamos paslaugos gali skirtis priklausomai nuo regiono.

Medicininės pagalbos kokybė šalyje labai aukšta. Taigi onkologinių ir širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos, gydymo srityje Suomijos gydytojai užima pirmaujančias pozicijas pasaulyje.

Greitoji pagalba Suomijoje pacientą pasiekia per 7 minutes.

Ypatingas dėmesys skiriamas ligų profilaktikai, sveikos gyvensenos propagavimui. Šio požiūrio teisingumo įrodymas – pailgėjusi suomių gyvenimo trukmė. 2021 metais vidutinė gyvenimo trukmė Suomijoje buvo 81 metai.

Ar brangu gyventi Suomijoje

Suomija dažnai vadinama viena brangiausių Europos šalių. Šiek tiek tiesos šiuose žodžiuose yra – kainos čia maždaug 23% didesnės nei ES vidurkis. Tačiau vertinant pragyvenimo išlaidas Suomijoje, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių:

• orus atlyginimas ir didelė šalies gyventojų perkamoji galia. Atvykstantiems turistams brangių prekių ar gaminių kainos pagal vietos gyventojų standartus nėra tokios aukštos;
• mažas pajamas gaunančių Suomijos visuomenės narių, šeimų su vaikais, jaunimo, žmonių su negalia, kuriems didžiąją dalį išlaidų padengia valstybė, socialinė apsauga;
• aukšta gaminių kokybė ir ekologiškumas. Perkant maistą tinklo super- ir hipermarketuose (Lidl, Prisma, S-market, K-citymarket, Robinhood) bakalėjos krepšelio kaina sumažėja 10 - 30%;
• drabužių, batų ir kitų prekių pardavimo vietų, išpardavimų, nuolaidų sistemų prieinamumas;
• didesnės kainos sostinėje ir didžiuosiuose miestuose.

Eksploatacinės išlaidos Suomijoje per mėnesį butą nuomojančiai keturių asmenų šeimai vidutiniškai siekia 2 tūkstančius eurų. Apskritai pragyvenimo kokybės ir išlaidų santykis Suomijoje rodo didelį jos konkurencingumą ir patrauklumą imigrantams.

Pagrindinė išlaidų dalis yra būstas

Žemė visais laikais suomiams buvo didžiausia vertybė. Čia nekilnojamuoju turtu laikoma tuščia arba užstatyta žemė. Nekilnojamojo turto kainos Suomijoje nuolat aukštos ir priklauso nuo jo vietos: didesnės sostinėje, didmiesčiuose su išvystyta infrastruktūra, kurortinėse zonose.

Vidutinės gyvenamojo nekilnojamojo turto kainos, 1 kv. m / euras:

Kiekvienas naujas buto savininkas (išskyrus asmenis nuo 18 iki 39 metų, perkant pirmąjį būstą) Suomijoje turi sumokėti mokestį už nuosavybės perleidimą – 4% žemės vertės arba 2% buto kainos. butą akcinėje bendrovėje, taip pat mokėti metinį komunalinį mokestį (0,37-0,80 proc. nuo nustatytos vertės) ir padengti komunalinius mokesčius.

Bet kokiu atveju, turėdamas nekilnojamąjį turtą, gali žymiai sumažinti pragyvenimo išlaidas. Taigi, neįskaitant komunalinių mokesčių, dviejų ar trijų kambarių buto nuoma Helsinkyje per mėnesį kainuos 1500-2000 eurų, Tamperėje - 1000, mažame miestelyje - 400-600 eurų.

Maisto prekių krepšelio kaina

Suomijos vartotojų sąjunga (Kuluttajaliitto) periodiškai atlieka 9 pagrindinių produktų kainų tyrimus skirtinguose šalies regionuose ir parduotuvėse. Aukščiausios kainos užfiksuotos Helsinkyje. Mažiausios yra „Lidl“ parduotuvių tinkle, nepriklausomai nuo prekybos centro vietos.

Kitų prekių kainos:

Galite sutaupyti perkant produktus likus dienai iki ant pakuotės nurodytos galiojimo pabaigos – kaina sumažinama 30%. Be to, visada galite sutaupyti ant švaraus vandens – geriamas vanduo Suomijoje tiesiog teka iš čiaupo.

Viešojo transporto išlaidos

Viešasis transportas Suomijoje yra labai paplitęs:

• Oras. Šalyje yra 27 oro uostai (5 iš jų tarptautiniai). Avialinijas aptarnauja Finnaire, Flybe ir kt. Iš Helsinkio į Ivalą (miestą šalies šiaurėje Laplandijoje) galite nuskristi per dvi valandas.
• Geležinkelio transportas. Sostinę ir visas šalies dalis jungia regioniniai traukiniai ir InterCity. Pervežimus vykdo valstybės įmonė VR.
• Tarpmiestiniai autobusai. Tai populiariausia transporto rūšis šalyje, 90% jos teritorijos apima autobusų eismas (www.matkahuolto.fi, www.onnibus.com/ ir kt.). Dažnai rengiamos akcijos: kelionė iš Helsinkio į Turku – 5 eurai, į Tamperę – 2 eurai.
• Vandens transportas (ypač paklausus navigacijos laikotarpiu) – keltai, kateriai, motorinės valtys. Tai vienintelė transporto priemonė, kuria galite patekti į Alandų salas.
• Viešąjį transportą Suomijoje daugiausia atstovauja autobusai. Helsinkyje taip pat yra miesto traukiniai, tramvajai ir metro. Vienkartinė kelionė kainuoja 2-4 eurus. Dabartinę viešojo transporto bilieto kainą 2021 m. galite rasti adresu www.hsl.fi/en/tickets-and-fares.

Kainos vidutiniškai 15–20% didesnės nei Europos, tačiau maršrutų ilgis Suomijoje taip pat ilgas. Vaikams taikomos penkiasdešimties procentų nuolaidos, lengvatų turi ir studentai, pensininkai ir kt.

Suomių mentalitetas: už ar prieš

Vardindami gyvenimo Suomijoje trūkumus, kai kurie rusai mini siaubingą (jų požiūriu) vietinių gyventojų mentalitetą: suomiai prie jų neprisileidžia, negalima su jais filosofuoti prie stiklinės, suomių merginos per daug feministinės, per didelis lėtumas (sunku su tuo sutikti – užtenka prisiminti suomių lenktynininkus ar ledo ritulininkus) ir pan.

Visi tokie vertinimai yra klaidingų stereotipų rezultatas. Jei kas nors nepanašus į kitą, tai nebūtinai yra blogai.

Norint suprasti gyvenimo Suomijoje ypatumus, reikia atsiminti, kad suomiai jau seniai išsiskiria šiomis savybėmis:

• gebėjimas dirbti;
• uolumas ir taupumas;
• tvarkingumas ir tvarkingumas;
• lėtumas ir apdairumas priimant sprendimus;
• punktualumas;
• lakoniškumas;
• padidėjusi atsakomybė;
• pagarbus požiūris į gamtą;
• pagarba asmens laisvei.

Įdomus faktas. Suomių kalba yra rimtas išbandymas rusams, norintiems tapti šalies gyventojais. Jame yra daug sąvokų, kurios neturi analogų rusų kalba, tačiau yra labai artimos ir suprantamos kiekvienam suomiui. Pavyzdžiui, žodis Sisu. Ši charakterio savybė yra santūrumo, kantrybės, ištvermės, valios jėgos, ištvermės sintezė. Suomiai mano, kad būtent šios savybės dėka Suomija šiandien pasiekė gerovę.

Tradicijos ir papročiai Suomijoje kruopščiai išlaikomi: suomiai eina į pirtis su šeimomis, mėgsta dainuoti chore (ši aistra Suomijoje yra universali) ir geria juodą kavą (suaugęs šalies gyventojas per metus priverčia 12 kg grūdų), eiti į bažnyčią (75% suomių liuteronai), mėgsta epą „Kalevala“.

Požiūris į užsieniečius Suomijoje santūrus. Suomiai ilgai įdėmiai žiūri į naują žmogų, vertina jį – koks jis viršininkas, kaip elgiasi su žmona ir vaikais, ką sugeba ir ar verta su juo leisti laiką. Rasinės diskriminacijos apraiškų čia pasitaiko itin retai – labiau tikėtinas nežinojimas ir šaltumas.

Rusų diaspora Suomijoje

Rusai Suomijoje gyvena jau seniai. Šiandien tai trečia pagal dydį etninė grupė šalyje (po suomių ir švedų), kurioje gyvena daugiau nei 75 tūkst. žmonių arba 1,5% šalies gyventojų. Iš jų 30 tūkst. turi Suomijos ir Rusijos pilietybę.

Daugiausia rusų gyvena Helsinkyje (per 40 proc.), didžiuosiuose miestuose – Turku, Tamperėje, Oulu (20 proc.). Megapoliuose ir didmiesčiuose lengviau susirasti gerai apmokamą darbą kvalifikuotiems informatikos, inžinerijos, medicinos srities specialistams.

Daug rusų imigrantų gyvena ir pietiniuose Suomijos regionuose, prie sienos su Rusija – rusakalbių turistų antplūdis čia jiems suteikia darbo.

Šalyje veikia kelios dešimtys rusiškų visuomeninių organizacijų – Visos Suomijos Rusijos tautiečių organizacijų taryba (OSORS), FARO, Rusų klubas ir kt., leidžiama spauda rusų kalba: „Mozaika“, žurnalai „Naujos sienos“, laikraštis „Spektr“.

Pastaraisiais metais padėtis aplink rusų diasporą Suomijoje tapo įtempta. Žiniasklaidoje kritikos pliūpsnį sukėlė Suomijos žurnalas SUOMEN KUVALEHTI, publikuodamas demaskuojančią medžiagą, pagal kurią OSORS, FARO, Mosaic, užuot kūrę teigiamą Rusijos įvaizdį, „asimiliavo“ milijonus eurų Suomijos mokesčių mokėtojų. Vietos gyventojų požiūris į rusų imigrantus tapo atsargesnis ir įtaresnis.

Kuriuose Suomijos miestuose geriau gyventi

Suomijos sociologai reguliariai atlieka gyventojų apklausas, siekdami nustatyti geriausius Suomijos miestus gyventi. Įdomu tai, kad šalies sostinė pastaraisiais metais prizinių vietų tokiuose reitinguose neskyrė, nors tikrai patenka į penketuką.

Helsinkis patraukliausias imigrantams, kurie atvyksta į Suomiją ieškoti patogaus gyvenimo ir naujų darbo bei verslo galimybių. Patys suomiai sostinę laiko pernelyg triukšminga ir nepatogiai ir renkasi ramesnes vietas:

• Tamperė yra nuolatinis Helsinkio varžovas. Būtent šiam miestui dažniausiai pavyksta išspausti sostinę dėl geresnio įvaizdžio ar savivaldybės paslaugų kokybės. Tamperės akcijų ginče tarp miestų didina tai, kad būtent čia įsikūręs „Mumių slėnis“ – rašytojos ir dailininkės Tove Jansson muziejus.
• Turku – trečiasis miestas, kuriame nori gyventi daug suomių. Tai vienas seniausių Suomijos miestų ir dažnai lyginamas su Paryžiumi.
• Oulu yra Šiaurės Suomijos centras, šalies dviračių sostinė Botnijos įlankos pakrantėje.
• Jyväskylä – suomiai jį vadina jaukiausiu šalies miestu.
• Kuopijas – rojus vaikams ir jų tėveliams.
• Jöensuu yra neabejotinas Rusijos diasporos lyderis - miestas, besiribojantis su Rusijos Federacija, kuriame sutelkti pagrindiniai gyvenimo Suomijoje pranašumai: Suomijos komfortas ir infrastruktūra, oro uostas ir universitetas, ramybė ir saugumas, plius premija - daugelis gyventojų kalba rusiškai.

Geriausių Suomijos miestų sąrašas tęsiasi, kol paaiškėja, kad šioje šalyje patogu gyventi visur.

Vietoj išvados

Suomija pagrįstai yra viena iš dešimties patogiausių pasaulio šalių gyventi. Piliečių gerovės lygis, ekonominis ir politinis stabilumas šalyje, saugumas, palanki aplinkos padėtis, subalansuota socialinė politika, aukštas švietimo ir medicinos išsivystymo laipsnis leidžia kalbėti apie aukštą gyvenimo kokybę ir lygį. Emigranto gyvenimas Suomijoje bus garantuotas, jei griežtai laikysis įstatymų, gerbs vietines taisykles ir taisykles, mokės suomių kalbą ir nuoširdžiai norės tapti šios šalies dalimi.