Ieškodami patogios vietos gyventi, daugelis atkreipia dėmesį į Kiprą. Rusų diaspora dabar turi beveik 50 tūkstančių žmonių ir vadina salą savo antraisiais namais. Jis traukia pavargusius nuo miesto šurmulio, atšiaurių žiemų ir nuobodžių peizažų. Tačiau nepamirškite, kad geopolitiniame pasaulio žemėlapyje saulėtoji sala neturi valstybinio vientisumo, būdama dviejų šalių – Graikijos ir Turkijos – protektorate. Koks yra gyvenimas Kipre ir kodėl sala nepraranda populiarumo tarp emigrantų?
Politinė situacija šiandien
Kipro Respublika nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos, kolonizavusios salą XIX amžiuje, įgijo 1960 m. Naujosios vyriausybės priimta Konstitucija paskelbė, kad šioje teritorijoje gyvena dvi tautybės: 80% graikų ir 18% turkų. Kvotų nelygybė tapo turkų dalies gyventojų nepasitenkinimo priežastimi, kuri jau pradiniame naujosios valstybės gyvenimo etape atsisakė vykdyti Graikijos vyriausybės sprendimus.
1974 metais saloje įvyko valstybės perversmas, dėl kurio išsilaipino Turkijos kariuomenė, užėmusi 35% teritorijos. 1983 metais turkų dalis gyventojų pasiskelbė TRNC – Šiaurės Kipro Turkijos Respublika. Iki šiol šią valstybę pripažįsta tik Turkija. JT ši teritorija turi „Turkijos okupuotos“ statusą.
Politinė padėtis Kipre šiandien jokiu būdu neturi įtakos ramiam jo piliečių gyvenimui. Derybos dėl šiaurinės ir pietinės jos dalių sujungimo vyksta jau daug metų, tačiau iki šiol šalys nepasiekė susitarimo, kiek procentų teritorijų turėtų užimti abi respublikos.
Kipro įstojimas į Europos Sąjungą 2004 m. turėjo foną: šalis tikėjosi Europos bendruomenės pagalbos sprendžiant „Kipro klausimą“. Tačiau ES iki šiol neparodė tinkamo įsitraukimo, likdama abejinga vietos skirtumams.
Šiandien ekonominę padėtį Kipre lėmė Rusijos investuotojai, kuriems vietos valdžia nori išduoti pasus mainais už pinigus, investuotus į Kipro ekonomiką. Tačiau situacija ėmė kiek keistis 2021 metais, kai į Viduržemio jūros vandenis įplaukė amerikiečių laivai, kurių tikslas buvo ieškoti dujų salos šelfe.
Tai rodo, kad į žaidimą įsitraukė trečias dalyvis, kuris neslepia ketinimų sumažinti Rusijos Federacijos ekonominę įtaką Kipre. Pirmieji žingsniai šia kryptimi jau žengti: salos valdžia palaikė JAV priimtą sankcijų sąrašą ir įšaldė į jį patekusių rusų turtą, o Kipro bankai sugriežtino atsiskaitymų operacijų kontrolę. 2021-ieji parodys, kiek pasiteisins toks salos sujungimo būdas.
Gyvenimo sąlygos saloje
Kipro gyventojai vadinami kipriečiais. Jie vadovaujasi išmatuotu gyvenimo būdu, gerbia šeimos tradicijas, mėgsta šventes ir neskuba. 2021 m. pietinė salos dalis patyrė ekonominę krizę dėl glaudžių ryšių su Graikija. Ir nors šiandien situacija stabilizavosi, sala gali susidurti su daugybe problemų. Pagrindinė krizės pasekmė – ženkliai sumažėjusios piliečių pajamos.
Pirmas dalykas, kurį domina migrantai, yra pragyvenimo lygis Kipre. Šiandien gyventi pietinėje jos dalyje gali atrodyti brangiau nei kai kuriose Šengeno šalyse, tačiau Turkijos teritorijoje rasite maždaug tokias pačias kainas kaip ir Maskvoje.
Darbo užmokesčio lygis
Užsieniečiui ar ne rezidentui šiandien nėra lengva susirasti darbą saloje dėl didelio nedarbo lygio. Vietos įmonės pirmiausia turės įrodyti, kad tarp šalies piliečių ir ES gyventojų nėra tinkamų kandidatų, todėl jau turi priimti užsieniečius.
Nuo prašymo Darbo ministerijai gauti leidimą dirbti kitos šalies piliečiui iki dokumento išdavimo gali praeiti ne mažiau kaip keturi mėnesiai.
Prieš išvykdami gauti darbo vizą, svarbu žinoti, koks yra minimalus ir vidutinis atlyginimas Kipre (Pietuose):
- minimalios pajamos - 870 eurų;
- vidutinis uždarbis 1 200-2 000 eurų;
- Didelėmis laikomos 2,5-4 tūkstančių eurų pajamos.
Čia labai sunku gauti pabėgėlio statusą – valstybė nepasirengusi mokėti pašalpų. Tačiau investavę į ekonomiką 2 milijonus eurų ar daugiau, galite gauti rezidento statusą.
Pagrindinės veiklos sritys norintiems pasisekti profesionaliai – bankininkystė ir finansai. Šalyje yra daug laisvai samdomų ir aptarnaujančių darbuotojų. Sezono metu padavėjai gali gauti apie 1000 eurų, virėjai – iki 1,5 tūkstančio eurų.
Gyvenimo Šiaurės Kipre ypatumai tokie, kad teisę dirbti galima gauti tik pagal darbo vizą. Leidimas gyventi tokios galimybės nesuteikia.
Populiarios sritys – prekyba nekilnojamuoju turtu, statyba, turizmas, medicina. Didelė paklausa kalbančių angliškai ir turkiškai. Minimalus atlyginimas čia – 1757 Turkijos liros arba 290 eurų.
Socialinė gyventojų apsauga
Žemutinė pensijos riba pietinėje salos dalyje – 800 eurų. Į jį gali pretenduoti net pensinio amžiaus jau sulaukę užsieniečiai, išgyvenę saloje mažiausiai ketverius metus ir visą tą laiką mokėję nuolatines įmokas į pensijų fondą. Jei planuojate persikelti į Kiprą pensininkams, turėtumėte atsiminti, kad pirmiausia turėsite gauti F kategorijos leidimą gyventi (išduodamas asmenims, gyvenantiems iš namuose gaunamų pajamų).
Ši emigracijos programa neleidžia užsiimti verslu, todėl teks gyventi iš papildomų pajamų. Pensiją Pietų Kipre gali gauti bet kuris kandidatas, nepaisant pilietybės.
Valstybė skiria pašalpą šeimoms su vaikais (įskaitant užsieniečius, teisėtai gyvenančius šalyje). Šeimos su vaikais turi teisę į išmokas:
- iki 18 metų (netekėjusios ir nevedusios);
- dieninių studijų studentai 18-23 m.;
- 18-25 metų asmenys, kurie po tarnybos Kipro kariuomenėje taip pat studijuoja universitetuose dieninėse katedrose;
- neįgaliems vaikams, nepriklausomai nuo amžiaus.
Netekusieji darbo gali tikėtis bedarbio pašalpų. Jos dydis priklauso nuo stažo, gyvenimo valstybėje laikotarpio, įmokų į socialinio draudimo fondą dydžio. Pirmuosius 6 mėnesius po atleidimo iš darbo ar atleidimo bedarbis gauna 80% atlyginimo.
Medicinos lygis
Norėdami naudotis nemokamu vaistu saloje, turite įsigyti draudimą. Jo kaina priklausys nuo teikiamų paslaugų skaičiaus. Kilimo bėgimas gali būti nuo 100 iki 3000 eurų.
Gydytojo vizitas valstybinėje poliklinikoje kainuos 10-15 eurų, privačioje – 30-60. Greitosios pagalbos iškvietimas kainuoja apie 200 eurų, todėl jos čia niekas nekviečia. Patys kipriečiai, jei nėra rimtų ligų, mieliau perka pigų polisą ir moka už kiekvieną apsilankymą pas gydytoją.
Europos Komisijos duomenimis, gyvenimo trukmė Kipre yra 81,8 metų. Pagrindinės vietos gyventojų sveikatos problemos yra susijusios su rūkymu, diabetu ir nutukimu.
Šiaurės Kipre klinikos taip pat skirstomos į valstybines ir privačias. Pirmųjų paslaugomis gali naudotis tik vietiniai gyventojai. Turistai ir užsieniečiai turės įsigyti draudimo polisą. Pagrindinės medicinos sritys šioje salos dalyje yra odontologija, lazerinė ir kosmetinė chirurgija.
Švietimo sistema
Ilgalaikis gyvenimas Kipre su vaikais tikrai privers susimąstyti apie tokį klausimą kaip išsilavinimas. Mokymasis mokykloje yra nemokamas bet kurių tautų atstovams ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas yra valstybės pilietis, gyvena joje pagal nuolatinį gyvenimą ar leidimą gyventi.Tačiau reikia atsiminti, kad valstybinėse mokyklose mokoma graikų (Pietų Kipras) ir turkų (Šiaurės Kipras).
Pafose yra keletas privačių mokyklų. Ten mokymai vyksta anglų, o kai kur net rusų kalba. Bet jie visi yra mokami. Kaina gali svyruoti nuo 3 (pradinėje mokykloje) iki 7 tūkstančių eurų (paskutinėse klasėse) už vienerius mokslo metus.
Nemokamą išsilavinimą rusų mokykloje galima įgyti tik Nikosijoje – prie Rusijos konsulato veikiančioje mokymo įstaigoje.
Bet darželis šeimai kainuos apie 45 eurus per mėnesį už pusę dienos ir 150 eurų už visą dieną. Dar 2,5 euro per dieną teks mokėti už maistą. Už papildomus 2,5 euro dienai jūsų vaikas bus pamaitintas sode.
Aukštasis mokslas taip pat mokamas. Turkiškoje salos dalyje yra 12 tarptautinių universitetų, kuriuose studijuoja studentai iš 80 pasaulio šalių.
Nusikalstamumo lygis
Prieš krizę, kuri smarkiai paveikė vietos gyventojų gerovę, saugumas Kipre buvo neabejotinas, čia buvo galima ramiai gyventi, nesirūpinant asmenine nuosavybe. Čia jie nakčiai neuždarinėjo namų durų ir neprijungė automobilio signalizacijos.
Per pastarąjį dešimtmetį situacija šiek tiek pasikeitė. Atsivėrus sienoms ir įstojus į ES, sala tapo patraukliu taikiniu lengvų pinigų ir paprasto uždarbio mėgėjams.
Šiandien vietiniuose laikraščiuose vis dažniau galima skaityti apie vagystes ir net užsakomąsias žmogžudystes. Tačiau nusikalstamumas Kipre nėra toks didelis kaip kitose Europos šalyse. Ir dažniausiai vagia ne patys kybartiečiai, o turistai ar migrantai, kurie čia atvyksta ieškoti darbo. Neradę tinkamų pajamų, kai kurie, norėdami kažkaip išsilaikyti saloje, nedvejodami pasiima kieno nors kito.
Dažniausiai informacijos apie vagystes galima išgirsti iš kurortinių miestelių ir vietų, kuriose daug turistų. O vagystės Limasolyje (mieste, kuriame gyvena dauguma rusų) policijos pranešimuose tapo kone kasdiene naujiena. Ir nors nusikalstamumo situacija saloje nepalyginama su tuo, kas vyksta, tarkime, Rusijoje, imtis saugumo priemonių pastaruoju metu tapo itin būtina.
Oro sąlygos ir klimatas
Pirmiausia lankytojus nustebina vešli žaluma žiemą. Kadangi vasarą lietaus praktiškai nėra, o žiemos mėnesiais palaikoma maždaug + 10 / + 15 laipsnių Celsijaus temperatūra, augalai turi turėti laiko žydėti ir duoti vaisių nuo spalio pabaigos iki balandžio vidurio.
Paplūdimio sezonas čia prasideda gegužės pabaigoje, tačiau jūros vanduo įšyla tik gegužės pabaigoje. Todėl poilsiautojai į salą pradeda atvykti jau pavasario pabaigoje. Vietiniai paplūdimyje pasirodo tik birželio viduryje.
Šilčiausias laikas yra liepos-rugpjūčio mėn. Vėjo šiuo laikotarpiu praktiškai nėra, todėl labai jaučiama drėgmė. Kipriečiai karštus mėnesius mieliau leidžia Graikijos salose.
Rugsėjo mėnesį gamta džiugina jūros vėjeliu, atslūgsta karštis, o kartu ir drėgmės lygis. Rudens pradžia – pats patogiausias metas poilsiui, tačiau rugsėjo pabaigoje šviesaus paros valandos pradeda gana pastebimai mažėti kasdien.
Tačiau žiemą galima vadinti tikru išbandymu. Faktas yra tas, kad Kipro būste nėra šildymo sistemos. Todėl kiekvieną gelbsti savais metodais: kondicionieriai, židiniai, antklodės ir šildomi paklodės, elektriniai šildytuvai. Limasolio apylinkėse temperatūra naktį gali nukristi iki +5 laipsnių šilumos, o dieną pakilti iki +15.
Kituose regionuose dienos rodmenys kartais laikomi apie +18, tačiau nepamirškite ir stipraus vėjo. Žiemą ir pavasarį Kipre klimatas daugiausia lietingas.
Kiek kainuos gyvenimas saloje
Į pragyvenimo išlaidas Kipre įeina du pagrindiniai dalykai – būstas ir maistas. Nekilnojamojo turto galite ieškoti patys (čia puikiai veikia iš lūpų į lūpas) arba per agentūrą, kuri ims komisinį mokestį, lygų buto ar namo mėnesinei kainai.
Būsto išlaidos
Privalomi mokėjimai apima:
- nuoma – priklauso nuo miesto ir turto tipo. Pavyzdžiui, butas su vienu ar dviem miegamaisiais Pafose 1 mėnesiui kainuos 200-400 eurų, o Limasolyje – 600 eurų. Namas priemiesčio rajonuose su trimis miegamaisiais - 1000 eurų;
- elektra – žiemą apie 100 eurų per mėnesį, vasarą – apie 70 eurų, neįskaitant kondicionavimo. Jei su juo, tai elektra 1 metams kainuos apie 1500 eurų;
- vandens tiekimas - sąskaita ateina kas tris mėnesius, o jos dydis priklauso nuo regiono. Vidutiniškai per mėnesį vanduo kainuoja 30-50 eurų;
- komunalinis mokestis – apima šiukšlių išvežimą, viešųjų erdvių valymą. Gali pasiekti 100 eurų per 1 metus;
- dujos – dažniausiai perkamos balionais. Vienas cilindras kainuoja 11-15 eurų, užtenka 2-3 mėnesiams. Dar vieną reikia nusipirkti žiemą, kad šildytų kambarį;
- telefonas ir internetas – 50 eurų mėnesiui.
Pragyvenimo atlyginimas Kipre yra 2500-3000 eurų trijų asmenų šeimai (įskaitant mokesčius už darželį, transporto išlaidas, drabužių pirkimą) su kukliausiomis išlaidomis.
Mityba
Kipre gausu vaisių ir daržovių; jas įprasta pirkti mažuose turgeliuose, kur ūkininkai atveža savo produkciją. Dideliuose miestuose galite rasti keletą prekybos centrų, daug žuvies parduotuvių ir mažų specializuotų parduotuvių. Daugumoje prekybos vietų tam tikromis savaitės dienomis taikomos nuolaidos skirtingoms prekių grupėms. Pavyzdžiui, pirmadieniais galima pigiai nusipirkti vaisių, trečiadienį – žuvies, penktadienį – dešrelių ir sūrių.
Vidutinis maisto įsigijimo biudžetas yra 70-100 eurų žmogui per savaitę. Trijų asmenų šeimai per mėnesį teks atidėti apie 500-600 eurų.
Reklaminių prekių kainas Kipre visada galima rasti specialiose brošiūrose, kurias prekybos centrai išleidžia prieš savaitę.
Transporto problema
Turizmo sezono metu transporto maršrutų tinklas veikia be pertraukų ir galite patekti į bet kurią salos vietą. Prasidėjus rudeniui transporto pastebimai sumažėja, todėl be automobilio apsieiti itin sunku. Tai ypač aktualu tiems, kurie gyvena užmiestyje ir važiuoja dirbti į miestą.
Čia galite įsigyti naudotą automobilį už 800 eurų. Vienas litras benzino kainuoja 1,24 euro (degalams per mėnesį reikės apie 300 eurų). Dar 500 eurų per metus reikia atidėti transporto mokesčiui ir draudimui. Tiksli suma priklausys nuo transporto priemonės klasės.
Norėdami gauti licenciją Kipre, turite turėti leidimą gyventi ir gyventi saloje mažiausiai šešis mėnesius. Su tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu gali vairuoti tik turistai, kurie Kipre ketina praleisti ne ilgiau nei tris mėnesius.
Mentaliteto ir tradicijos bruožai
Vietos gyventojų požiūrį į rusų diasporos atstovus galima vadinti draugišku, juolab kad būtent „rusiški“ pinigai yra Kipro ekonomikos pagrindas. Apskritai kipriečiai rodo svetingumą visiems, kurie elgiasi oriai ir gerbia vietinį gyvenimo būdą bei įstatymus.
Sportas Kipre labai populiarus. Sporto salės yra pilnos nuo ryto iki vakaro, o pakrantėje visada galite pamatyti bėgikų.
Tačiau čia nėra teatrų, o triukšmingi renginiai ir festivaliai vyksta daugiausia turizmo sezono metu. Didžiausias įvykis kipriečiams per savaitę – dideli šeimos pietūs savaitgaliais.
Apskritai šeima kipriečiams yra svarbiausias dalykas gyvenime. Daugelis ilgą laiką gyvena su tėvais, o jei ir išsikrausto, vis tiek dažnai lankosi vienas pas kitą. Vietiniai taip pat mėgsta pasikalbėti ir nepraleidžia progos tai padaryti bet kur: kavinėje, eilėje prie kasos, paplūdimyje.
Rusų diaspora
Rusijos gyventojų skaičius saloje viršija 40 tūkstančių žmonių ir sudaro apie 5% visų gyventojų. Rusai Kipre telkėsi keturiuose miestuose: Pafose, Nikosijoje, Larnakoje, Limasolyje.Tuo pačiu metu dauguma rusakalbių gyventojų mieliau renkasi įsikurti apylinkėse, o ne centrinėse miesto vietose.
Šiandien saloje sukurtos visos sąlygos rusų diasporai jaustis patogiai. Čia veikia rusiškos mokyklos ir darželiai, galima rasti parduotuvių su iš Rusijos Federacijos importuota produkcija. O Rusijos radijo stotys jau seniai tapo įprasta tiems, kurie apsigyveno šioje pasaulio dalyje.
Kalbant apie šiaurinę salos teritoriją, respublikos migracijos tarnybos duomenimis, čia nuolat gyvena apie 3,5 tūkst. rusų, dar apie 9 tūkst. – pagal trumpalaikes vizas.
Kurią vietą pasirinkti
Planuojant persikraustymą visada iškyla klausimas, kur Kipre geriausia gyventi. Vieno atsakymo nėra, kiekvienas turi pasirinkti vietą sau, atsižvelgdamas į persikėlimo tikslus. Tai padės trumpa miestų apžvalga:
- Larnaka tinka ramiam gyvenimui ir poilsiui. Čia bus labai sunku rasti darbo ne sezono metu. Adaptacija vyksta greitai dėl rusų diasporos buvimo.
- Pafosas – šį miestą pasirinko britai, kurie mieliau renkasi nuolatinę gyvenamąją vietą. Idealiai tinka tiems, kurie svajoja gyventi istoriniame regione – beveik visas miestas ir jo apylinkės yra saugomi UNESCO. Darbo situacija tokia pati kaip Larnakoje.
- Limasolis nuo seno buvo „rusiškas“ miestas. Jame yra gerai išvystyta infrastruktūra, geros darbo galimybės ir verslo pradžia.
- Nikosija yra toli nuo jūros, tačiau mieste yra rusiškų švietimo įstaigų ir parduotuvių.
- Ayia Napa yra labai populiari tarp jaunimo ir yra vienas iš pirmaujančių kurortų saloje. Ramaus gyvenimo mėgėjams jis nelabai tiks, nes veikla čia nenuslūgsta net naktį.
Rezultatai
Prieš priimdami galutinį sprendimą, išnagrinėkite gyvenimo Kipre privalumus ir trūkumus.
| Privalumai | trūkumai |
|---|---|
| švelnus klimatas be staigių temperatūros pokyčių; | silpna ekonomika (lyginant su kitomis Europos šalimis); |
| tie, kurie visada svajojo apie namą prie jūros, gali nesunkiai įgyvendinti savo svajonę, jūra čia yra iš visų pusių; | sunkumai ieškant darbo; |
| teritorinis artumas Europai, palyginti arti Rusijos; | centrinio šildymo trūkumas; |
| galimybė gauti pilietybę mainais į nekilnojamojo turto pirkimą; | švaraus vandens trūkumas, ypač turizmo sezono metu; |
| švari ekologija; | mažas darbo užmokesčio lygis; |
| draugiški gyventojai; | dėl teritorinio susiskaldymo į Pietų Kiprą galite patekti per Graikiją arba tiesioginiu skrydžiu į Larnaką, į Šiaurės Kiprą - iš Turkijos teritorijos; |
| daug žmonių, kalbančių rusiškai, didžiulė rusų diaspora; | brangus draudimas; |
| Kipras pripažįsta dvigubą pilietybę; | brangus būstas; |
| nebrangus maistas (ypač sezoninės daržovės ir vaisiai); | nepakankamai išvystyta viešojo transporto sistema. |
| skani nacionalinė virtuvė. |
